Žydrė Dargužytė, www.vezejugidas.lt
Vasario 28 d. vykusiame Alytaus regioniniame susirinkime vėl neapsieita be įgaliojimų, vadinamųjų „vėduoklių“. Kone pusė dalyvių atvyko su įgaliojimais, tačiau registratoriai nereikalavo pateikti dokumento, įrodančio, kad žmogus dirba įgaliojimą išdavusioje įmonėje. Negana to, „Linavos“ siųstoje įgaliojimo formoje nebuvo pažymėta, kad įgaliotas asmuo turi būti tos įmonės dalyvis (prieš porą metų vykusiame Vilniaus regioniniame susirinkime galiojo visai kita tvarka – iš anksto buvo pranešta, kad įgaliojamas asmuo turi būti ne prašalaitis, o pagal įstatymus susijęs su šia įmone). Esant tokiai situacijai, tarp vežėjų kiklo sumaištis: kas bus tada, jei paaiškės, kad į Alytaus regioninį atvyko nemažai žmonių, su juos atsiuntusia įmone neturinčių nieko bendra?
Advokatai, vežėjai, asociacijos valdymo organų nariai iškart įsitraukė į diskusijas šia tema, nors bendros nuomonės jiems iki šiol nepavyko prieiti. „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir generalinis sekretorius Ričardas Malkus griežtai laikosi nuomonės, kad Alytaus regioniniame susirinkime viskas vyko sklandžiai ir be jokių galimų pažeidimų. Kiti prezidiumo ir asociacijos nariai bei advokatai griežtai nesutinka su traktavimu, kad regioniniuose susirinkimuose galima naudoti įgaliojimus.
Paklaustas, ką apie susiklosčiusią situaciją mano “Magnusson ir partneriai” advokatų profesinės bendrijos partneris, advokatas Marius Liatukas, jis komentuoja: „Asociacijų įstatymo 8 straipsnio nuostatas, reguliuojančias įgaliojimų naudojimą, reiktų skaityti ne formaliai, izoliuotai ar paraidžiui, o sistemiškai bei įvertinti 2010 m. gruodžio mėn. padaryto įstatymo pakeitimo parengiamąją medžiagą ir įstatymų leidėjo ketinimus, kuomet buvo daromos atitinkamos pataisos. Šiame kontekste manau, kad teisiškai neteisinga būtų teigti, jog regioniniuose susirinkimuose juridinių asmenų įgaliojimai galėtų būti išduoti bet kam. Reikia įvertinti, kad regioniniuose susirinkimuose tam tikru aspektu yra formuojama ir visuotinio narių susirinkimo (kongreso) darbotvarkė, todėl regioniniams susirinkimams negali būti keliami žemesni reikalavimai negu keliami kongrese, įskaitant ir įgaliojimų išdavimo klausimą”.
Asociacijos prezidentas su tuo nesutinka ir išdėsto savo poziciją nagrinėjamu klausimu. „Mano nuostata buvo tokia: yra su įgaliojimu atėjęs žmogus, kurio pareigos ten nurodytos, yra įgaliojančiojo parašas, antspaudas, tad neturime pagrindo netikėti. Dėl traktavimo ar regioniniame susirinkime turi galioti tokia pati tvarka kaip ir kongrese, tai – teorinis klausimas, teisininkai tegul aiškina. Pas mus vežėjai per daugelį metų patikrinti. Netikėti savo asociacijos nariais – įžeidimas“, – aiškina A. Kondrusevičius.
Visgi vežėjai įsitikinę, kad prezidento žodžiuose daugiau emocijų nei realių argumentų. Argumentus sudėlioti bando R. Maldus, kuris akcentuoja, jog Asociacijų įstatymas, reglamentuodamas įgaliojimų naudijimo tvarką, neva kalba apie visuotinį narių susirinkimą – kongresą, o ne apie regioninius susirinkimus. „Įstatymas neapibrėžia, kaip turi būti regioniniuose susirinkimuose. Taigi, jeigu mes neleisime ateiti su įgaliojimais, tai tada mus gali apskųsti bet kuris narys, kad jam nebuvo leista išreikšti savo valią. Dėl to mes pasakėme, kad mes neskatiname įgaliojimų, bet neuždraudžiame. Iš tos informacijos, kurią aš turiu, matyti, kad tikrai nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais, nes žmonės neturėjo daug įgaliojimų“, – apžvelgia R. Malkus.
Generalinis sekretorius pripažįsta, kad kolizijos visgi esama: „Kai įgaliojimų skeptikai siūlė projektą, kad būtų panaikinti įgaliojimai, tai žiūrėjo labai paprastai, o viskas yra gerokai sudėtingiau. Tie, kurie to nesupranta, gali polemizuoti. Tegul paskaito įstatymą ir supranta iki galo. Aš irgi esu už tai, kad įgaliojimais nebūtų piktnaudžiuajama. Mes netikrinome, bet ten, ko gero, patikrinus neatsirastų nei vieno pažeidimo“.
„Linavai“ atstovaujantis advokatas Donatas Petrauskas, šįryt kalbintas apie galimą probleminę situaciją dėl įgaliojimų naudojimo regionuose, irgi buvo lakoniškas: „Aš skaitau Asociacijų įstaymą ir suprantu taip, kaip yra parašyta, įstatymas labai aiškiai nustato, kad ir regioniniuose, ir kongrese įgaliojimus galima naudoti, tik kad kongrese įgaliotas asmuo turi būti įgaliojančios įmonės atstovas – akcininkas, valdymo organo ar stebėtojų tarybos narys“. Paklaustas dėl tikrinimo, ar Alytaus regioniniame buvo įsitikinta, kad tikrai taip yra, D. Petrauskas dar kartą pabrėžia, kad regioninis susirinkimas nėra visuotinis narių susirinkimas. „Tvarka tikrinti galioja tik visuotiniame narių susirinkime, o visuotinis narių susirinkimas yra kongresas“, – apibendrina D. Petrauskas.
Tokias mintis įgaliojimų naudojimo regioniniuose susirinkimuose skeptikai įvardija kaip norą pasiekti reikiamą rezultatą kongrese.
UAB „Samarina“ vadovas Mindaugas Kapleris įsitikinęs, kad leisti naudoti įgaliojimus regioninių susirinkimų metu yra neteisinga. „Vėduoklių“ regioniniuose susirinkimuose neturėtų būti, nes ta pati tvarka turėtų galioti ne tik konkreso metu, bet ir regioniniuose susirinkimuose. Kodėl daroma kitaip? Turbūt tam, kad rezultatas būtų toks, koks reikalingas. Tokias mintis, kad „nejau netikėsime savo nariu?“ vertinu skeptiškai, mat net kvietime nebuvo nurodyta, kad atėjęs su įgaliojimu būtinai turi būti valdymo organo narys. Pranešta tik tai, kad privaloma pateikti išduotą įgaliojimą. Žmonės gal net nežinojo, kad jie negali įgalioti ne įmonės darbuotojo ar valdymo organo nario“, – situaciją analizuoja M. Kapleris.
Jis paragina vežėjus paanalizuoti Asociacijų įstatymo 7 str. 4 dalį, kurioje labai aiškiai išdėstyta, kad Asociacijos organui, turinčiam dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, taikomos šio Įstatymo nuostatos, taikytinos visuotiniam narių susirinkimui. Tai reiškia, kad regioniniame susirinkime turėtų galioti tokios pačios nuostatos kaip kongrese.
Lygiai taip pat situaciją mato ir „Linavos“ prezidiumo narys, Teisės ir organizacinių reikalų komiteto pirmininkas, Erlandas Mikėnas: „Nors Asociacijų įstatymas, reguliuodamas įgaliojimus, naudoja tik „visuotinio susirinkimo“ sąvoką, tačiau įvertinus įstatymo pakeitimo tikslą, parengiamąją medžiagą, sisteminį teisės aiškinimą bei logiką, akivaizdu, kad „vėduoklės“ draudžiamos ne tik kongrese, bet ir jo parengiamajame etape – regioniniuose susirinkimuose. Priešingas aiškinimas, kaip aiškina „Linavos“ advokatas D. Petrauskas, A. Kondrusevičius ar R. Malkus, lemtų, kad kongrese esantis ribojimas dėl įgaliojimų ir skaidrumo tampa beprasmis, nes „medžiaga“ kongresui, kuri paruošiama regioniniame susirinkime, būtų suformuluota neskaidriai, per „vėduokles“ – taigi tokiu atveju visiškai nebūtų pasiektas Asociacijų įstatymo 8 str. 4 d. pakeitimo tikslas – skaidrus ir sąžinininkas sprendimų priėmimas asociacijos pagrindiniais klausimais, priskirtais kongresui“, – įsitikinęs E. Mikėnas.
Prezidiumo narys Valius Smaidžiūnas, žvelgdamas į susiklosčiusią sitauciją, daug nepolemizuoja, paantrina, kad teisininkai turėtų spręsti šį klausimą. „Kažkada kalbėjau su vežėjais, tai jie patvirtino, kad daug įmonių tikrai negalėtų dalyvauti, jei neįgaliotų kitų. Juk dažnai, ypač mažuose miesteliuose, įmonių savininkai patys yra ir vairuotojai“, – sako V. Smaidžiūnas.
Judėjimas „Už skaidrumą „Linavoje“ vakar išplatino pranešimą, kuriame taip pat nuogąstauja dėl esamos situacijos, galinčios iškreipti asociacijos rinkimų rezultatus kongrese, nes jau regioniniuose susirinkimuose pastebėta nemažai „gudrybių“.
„Linavos advokatai klaidino vežėjus teikdami, kad į kongresą pateks tik du kandidatai į prezidentus ir kad kiekvienas narys gali balsuoti tik už du kandidatus, o tai prieštarauja Linavos Įstatų punktui Nr.10.1 „Prezidentas renkamas iš regioniniuose susirinkimuose iškeltų kandidatų “. Jokios kvotos, kiek regionas gali iškelti kandidatų į prezidentus, numatyta nėra. Be to, jokie prezidiumo priimti nutarimai ar advokatų aiškinimai negali viršyti ar keisti įstatų nuostatų bei Kongreso priimtų nutarimų. Matyt, tai padaryta dėl to, kad kandidatu į prezidentus be E. Mikėno buvo iškeltas ir UAB „Vilaista“ atstovas V. Milėnas. Ar tai reiškia, kad A. Kondrusevičius bijo, kad nebūtų daugiau konkurentų kongrese?“, – rašoma išplatintame pranešime.
Kol kas nėra aišku, kaip pakryps tolimesnė regioninių susirinkimų eiga, visgi akivaizdu, kad situacija, jog įgaliojimais vėl naudojamasi „Linavos“ regioniniuose susirinkimuose, daugelio netenkina.
Magnusson ir partneriai advokatų profesinė bendrija pateikia teisinę nuomonę, susijusią su asociacijos LINAVA valdymo organų formavimu ir darbo tvarka.
2014-03-03 teisine isvada (spauskite ant nuorodos, paskuidar kartą ant antrosios nuorodos).