Europos Parlamentas pritarė naujai Europos infrastruktūros tinklų finansavimo priemonei (EITP), kurios lėšomis 2014–2020 m. bus teikiama parama transporto, energetikos ir telekomunikacijų jungčių projektams. Tarp jų numatyti ir Baltijos valstybių energetinę atskirtį mažinantys projektai.
2014–2020 m. veiksiančio fondo biudžetas – 29,3 mlrd. eurų (2011 m. kainomis). Iš jų 23,2 mlrd. eurų bus skirta transporto sektoriui (tarpvalstybinėms jungtims gerinti), 5,12 mlrd. eurų – energetikos sektoriui (energetikos infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti bei didinti energijos tiekimo saugumą), o 1 mlrd. eurų – telekomunikacijų sektoriui (plačiajuosčių tinklų plėtrai ir skaitmeninėms paslaugoms).
Tarp prioritetinių projektų, kuriems bus teikiamas ES finansavimas, numatyti ir Baltijos jūros šalių energetikos ir dujų jungčių projektai, skirti sumažinti Baltijos valstybių energetinę atskirtį.
Programos reglamentui pritarė 583 EP nariai, nepritarė 91, o susilaikė 17. Dėl jo jau sutarta su ES Taryba.
Antradienį EP taip pat pritarė transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) plėtros gairėms, kurios nustato prioritetines didžiųjų miestų ir uostų ES transporto jungtis, siekiant suformuoti efektyvų kelių, geležinkelių, oro ir vandens susisiekimo tinklą. Joms pritarė 546 EP nariai, nepritarė 104, o susilaikė 41.
„EITP pagerins piliečių, prekių ir paslaugų mobilumą ES, nes spręs trūkstamų infrastruktūros jungčių problemą”, – pažymėjo EP pranešėjas Dominique Riquet (Europos liaudies partija, Prancūzija). „Vietoj skirtingų nacionalinių taisyklių TEN-T ir EITP suteiks europinį požiūrį transporto finansavimui bei plėtrai”, – pridūrė kitas EP pranešėjas Ismail Ertug (Socialistai ir demokratai, Vokietija).