Dominykas KAPOČIUS
Asociacijos „Linava“ vadovams Seimo komitete teko aiškintis, kodėl vežėjų asociacija vengia viešinti finansines ataskaitas ir ką daryti Lietuvoje, kad tokių organizacijų veikla būtų skaidresnė.
Siūlymas su korupcijos kvapeliu
Praėjusį trečiadienį Seimo Audito komitete buvo laužomos ietys: kaip reikia griežtinti asociacijų, gaunančių valstybinius galiojimus, veiklą, kaip valstybė turėtų nustatyti tokioms įstaigoms jų paslaugų kainą.
Teisininkų, asociacijų atstovų ir politikų nuomonės išsiskyrė. Audito komitetas sukvietė suinteresuotas puses apsvarstyti skirtingus Tvarkos ir teisingumo partijos bei buvusio Teisingumo ministro, dabar parlamentaro Remigijaus Šimašiaus Asociacijos įstatymo projektus.
R.Šimašius siūlo, kad Asociacijų nariai galėtų suteikti įgaliojimus už juos balsuoti bet kokiam asmeniui bei į rinktųsi vos kartą per metus, tačiau šis siūlymas deginamas ant kritikos laužo. Susirinkus daug įgaliojimų vienose rankose, Asociacijų valdymas vėl taptų autoritarinis, perspėja teisės ekspertai. Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnui Petrui Gražuliui atrodo, kad įstaigų vykdančių valstybės joms pavestas funkcijas veikla turėtų būti labiau kontroliuojama.
P.Gražulio pataisose siūloma griežčiau prižiūrėti Asociacijas ir kitų formų įstaigas, kurios susiję su valstybės deleguotų paslaugų teikimu. Kaip vieną iš pavyzdžių parlamentaras mini Lietuvos Nacionalinę vežėjų automobiliais asociaciją „Linava“, kuri išduoda TIR knygeles vežėjams ir už tai surenka dideles lėšas.
Tiesa, daugeliui asociacijų ir kitų teisinių formų įstaigoms tai gal nėra labai svarbu, tačiau tai aktualu toms, kurios vykdydamos valstybės pavestas paslaugas, valdo milžiniškus pinigus, tarp jų ir valstybės, nes vykdo valstybės deleguotą funkciją.
„Vėduoklės“ kėlė aistras
Audito komiteto posėdyje kalbėjęs parlamentaras P.Gražulis teigė, kad problemų būta ne vienoje įstaigoje, ir „Linava“ nėra vienintelė, dėl kurios reikia taisyti įstatymus. Jis priminė, kad prieš trejus metus sunkiai, tačiau sėkmingai buvo panaikintas leidimas asociacijoms dalyti įgaliojimus, nors kai kurios lobistinės jėgos prieštaravo tokiam žingsniui. Todėl P.Gražulis sukritikavo R.Šimašiaus bandymus vėl grįžti į praeitį ir vėl leisti asociacijų valdytojams veikti su įgaliojimų pagalba.
Jis pateikė pavyzdį, kai mažosios įmonės, užsiimančios pervežimu, yra vežėjų asociacijos narės. „Iš jų reikalaujama, kad jos suteiktų įgaliojimus. Kitu atveju žadama taikyti papildomus reikalavimus“, – pasakojo Seimo narys.
Asociacijos ,,Linava“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus Seimo Audito komiteto posėdyje tvirtino, kad mano, jog turi būti grąžinta sena įgaliojimų dalinimo tvarka. Įgaliojimus balsuojant asociacijų visuotiniuose narių susirinkimuose jis prilygino įgaliojimui sudaryti sandorį. Kitaip tariant balsavimo teisė, kuri užtikrina demokratiją, generalinio sekretoriaus surpatimu, lygi eiliniam sandoriui.
Tačiau, teisininkų nuomone, pats balsavimas nėra sandoris, o Civilinis kodeksas leidžia nustatyti savitą balsavimo tvarką Asociacijų įstatyme. Kodekse nustatyta galimybė Asociacijų įstatyme sureguliuoti asmeninį dalyvavimą balsuojant visuotiniuose susirinkimuose ar apribojant asmenų ratą, kurie juridinio asmens vardu gali balsuoti.
Jis priminė siūlantis, kad tose asociacijose ar įstaigose, kurioms valstybė suteikė tam tikrus įgaliojimus, turi būti padidinta finansinė kontrolė. Ir pati valstybė turėtų nustatyti įkainių nustatymo tvarką.
Atsižvelgęs į naujus pasiūlymus, Seimo narys pateikė kiek patobulintą projektą ir vylėsi, kad Seimas tam pritars.
„Linava“ teisinosi dėl įtarimų
Audito komiteto posėdyje dalyvavusi Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus viršininkė Neringa Motiejūnaitė sakė, kad departamentas nesutinka su formuluote, kad TIR knygelių platinimas, kuo ir užsiima „Linava“, yra viešoji paslauga.
Muitinės departamentas mano, kad „Linava“ turi teisę nustatyti „lietuviškąją“ TIR knygelių kainą, kurią sudaro kiekvienoje šalyje ir centralizuotai Ženevoje nustatoma kaina.
Tuo tarpu „Linavos“ generalinis sekretorius R.Malkus komiteto posėdyje sakė, kad lietuviškoji marža irgi yra aptariama su Tarptautine vežėjų asociacija IRU. Pastaroji, pasak jo, rekomendavo kelti kainą Lietuvoje. Tiesa, ši kaina dabar jau vėl sumažinta.
Advokatas Linas Sesickas įsitikinęs, kad įstatymų leidėjas turi reguliuoti tokių asociacijų veiklą.
„Linava“ turi išskirtinę teisę, niekas tokios teisės daugiau neturi. Kai jų paslaugos kainą lyginame su kitomis šalimis, tai Lietuvoje, nors ir sumažinta rugsėjo mėnesį, bet liko didžiausia“, – sakė advokatas.
Jis pastebėjo, kad nėra jokių objektyvumo kriterijų kainai nustatyti: kokio ji turi būti dydžio. TIR knygelių kaina veikia galutinę pervežamų paslaugų kainą, o tai jau atsiliepia mūsų gamintojų konkurencingumui.
„Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovo P.Gražulio pataisa šį klausimą išspręstų. Nes kol kas „Linavos“ revizijos komisijai neleidžiama atlikti finansinio patikrinimo. Klausimas kodėl tiek metų revizijai neleidžiama atlikti finansinio patikrinimo? Ką slepia „Linavos“ vadovai?“, – teigė advokatas, kuris sutinka, kad šis klausimas svarbus ir kitoms asociacijoms, kurios nustato paslaugų kainas vienašališkai, be jokių objektyvių paaiškinimų.
Slegia įtarimai
Audito komiteto posėdyje dalyvavęs „Linavos“ viceprezidentas Mečislovas Atrokevičius, prisistatęs ir kaip smulkus vežėjas, priminė, kad asociacija TIR knygeles išduoda jau 20 metų.
M.Atroškevičius kaip ir R.Malkus nepasisakė už dabar galiojančią ir teisės ekspertų giriamą įstatymą.
Tačiau iki šiol nėra atsakyta į viešai keltą klausimą dėl dingusių milijonų „Linavos“ litų. Dar 2004 m., dabartinis „Linavos“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius rašė apie dešimtis milijonų litų, kurie negrįžo Lietuvos vežėjams. „Linavos“ atstovas spaudai prieš beveik dešimtmetį buvo išnarpliojęs milinojines aferas, kuomet asociacijos sekretoriatas nuslėpė nuo Lietuvos vežėjų, kad už kiekvieną gražintą TIR knygelę tarptautinė vežėjų sąjunga IRU grąžindavo po 7 šveicariškus frankus, o per metus būdavo grąžinami keli milijonai litų.
Informacijos neteikia
„Linavos“ vadovams Seimo Audito komiteto nariams teko aiškintis, kaip yra panaudojami už TIR knygeles surenkami mokesčiai, ar su šiais duomenimis galima susipažinti viešai.
Šiuo metu baigiamas „Linavos“ auditas, o jo rezultatai bus pirmiausia pateikiami tarptautinei vežėjų asociacijai. Teigiama, kad finansinės ataskaitos publikuojamos internete tik dvi savaites, o tai labai nustebino Seimo narius. Kodėl tik internete ir kodėl tik dvi savaites, „Linavos“ atstovai paaiškinti nesugebėjo.
„Linavos“ revizijos komisijos pirmininkas Vidmantas Pelėda Seimo Audito komiteto narius informavo, kad atsinaujinusiai revizorių komandai neleidžiama atlikti tyrimo už praėjusius metus. „Jau tris kartus oficialiai kreipėmės. O dabar eisime į teismą. „Linavoje“ nesiskatoma nei su įstatais nei su kongreso nutarimais“, – Seimo narius informavo V.Pelėda.
Jam antrinęs Asociacijos Kauno vežėjų klubas vadovas Erlandas Mikėnas klausė Seimo narių, ar jie supranta, kur norima grįžti, jei būtų pritarta R.Šimašiaus pasiūlymams. Jis džiaugėsi, kad įgaliojimų dalinimas bet kam asociacijose buvo nutrauktas prieš trejus metus, bet dabar kažkodėl vėl bandoma grįžti į senas vėžes. Be to su R.Šimašiaus įstatymo projektu siekiama tik kas keturis metus sumažinti visuotinių susirinkimų sušaukimo periodus, kasmet nebeteikti tvirtinimui valdymo organų parengtų finansinių ataskaitų visuotiniam narių susirinkimui bei suteiktų galimybes tiems patiems valdymo organams susirinkus įgaliojimus kas keturis metus lengva ranka save perrinkti.
„Tai tada suteikime leidimą teikti įgaliojimus ir valdžioje. Tada turėsime amžiną šalies prezidentą, amžinus Seimo narius ir amžinus asociacijų prezidentus“, – sakė jis. Tokia betvarkė, pasak jo, yra asociacijose, kurios neteikia ataskaitų ir vengia viešumo.
E. Mikėnas teigė nežinantis, nei kam „Linava“ leidžia už TIR knygeles sukauptus pinigus, nei kur dedamos už IRU sukauptos viršgarantinio fondo lėšos. Nors teismas įgaliojo „Linavą“ pateikti informaciją, tačiau jos iki šiol taip ir negavo.