Dominykas KAPOČIUS
Prieš trejus metus pataisytu Asociacijos įstatymu džiaugiasi dauguma asociacijų, susibūrusių į organizacijas. Tačiau Seime klojamas kelias grąžinti senąją tvarką ir susilpninti asociacijos narių dalyvavimą valdyme.
Trejus metus buvo ramu
Įvairių asociacijų nariai įsitikinę, kad dabartinis Asociacijos įstatymas užkerta kelią korupcijai ir chaosui asociacijų valdyme, skatina aktyvų asociacijos narių dalyvavimą asociacijų veikloje.
Kauno vežėjų klubo asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas mano, kad dabar galiojanti tvarka užkerta kelią bet kokioms nesąžiningumo apraiškoms balsuojant visuotiniuose susirinkimuose, tvirtinant finansines ataskaitas, o ypač renkant valdymo ir kontrolės organus.
„Mūsų nuomone, šiuo metu galiojanti asociacijų redakcija demokratiškiausia, leidžianti atspindėti bei atskleisti visų narių nuomones bei interesus, įstaymo redakcija. Esama tvarka sėkmingai galioja jau beveik 3 metus“, – pažymėjo jis. Todėl Kauno vežėjai įsitikinę, kad nereiktų keisti šiuo metu galiojančios tvarkos.
„Asociacijose, sudarytose iš juridinių asmenų visuotiniuose susirinkimuose gali dalyvauti tik tos įmonės darbuotojai, jos valdymo organo nariai ar dalyviai, atpuolė galimybė įgaliojimus dalinti bet kam, kas anksčiau atnešė didžiulę žalą asociacijoms, ypač turinčioms solidų metinį biudžetą“, – pastebėjo E.Mikėnas.
Be to, pataisytas įstatymas užtikrina finansinę kontrolę, racionaliau panaudojami asociacijų finansai, sakė jis, taip pat užkerta kelią bet kokioms nesąžiningumo apraiškoms balsuojant visuotiniuose susirinkimuose.
Įgaliojimai – bet kam
Tačiau atsirado entuziastų, kurie siekia vėl pakeisti Asociacijų įstatymą, ir grąžinti senąją tvarką, ir dar kur kas blogesnę, negu buvo prieš 3 metus. Peršasi išvada, kad skaidrumas patiko ne visiems.
Pasak įvairių asociacijų atstovų, naujuoju įstatymo projektu siūlomi visiškai neapgalvoti pakeitimai, „kurie sudaro sąlygas ne tik neskaidriems valdymo ir kontrolės organų rinkimams, bet net ir valdžios uzurpavimui, sudaro galimybes tarpti finansiniams pažeidimams, ir korupcinėms apraiškoms“.
Pavyzdžiui, siūloma vėl sudaryti sąlygas įgaliojimų dalinimui bet kam ir net su ta įmone nesusijusiems asmenims.
„Tai ne kas kita kaip bandymas grįžti į ankstesnius laikus, kai ši formuluotė nešė didžiulę materialinę ir administracinę žalą asociacijoms ypač, kurių metinis biudžetas sudaro kelias dešimtis milijonų litų, ar ypač toms, kurioms valstybė buvo delegavusi teikti viešąsias paslaugas“, – teigia E.Mikėnas.
Prieštarautų ir Konstitucijai
Negana to, įstatymo pakeitimai gali sugriauti asociacijų steigimosi esmę bei pačius asociacijos principus, narių įtaką asociacijos valdymui, sako vežėjai.
Pavyzdžiui, siūloma asociacijų Visuotinį narių susirinkimą šaukti ne rečiau kaip vieną kartą per valdymo organo kadencijos laikotarpį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per ketverius metus.
„Taigi, narių įtaka asociacijoje sumenkinama, paminant esminius asociacijų principus būti veiksmingu svarbiu pilietinės visuomenės elementu, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas, kas net galimai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai“, – teige E.Mikėnas.
Jo nuomone, jokio visuomeninio aktyvumo negali būti, jei nariai renkasi tik kas ketverius metus ir susirinkę įgaliojimų iš nedalyvaujančių susirinkimuose narių, visiškai negali įtakoti išrinktų valdymo organų veiklos jų veikimo metu.
Lietuva būtų išskirtinė
„Mūsų nuomone, įtvirtinus tokį reguliavimą asociacijose galėtų būti uzurpuojama valdžia, suvaržomos žmogaus esminės teisės ir laisvės aktyviai dalyvauti asociacijų veikloje, o taip pat žodžio laisvė išreikšti savo nuomonę ir užtikrinti, kad į ją bus įsiklausyta kasmetiniuose susirinkimuose, nebūtų tinkamai atstovaujami narių interesai“, – teigia Kauno vežėjų asociacijos vadovas.
Absurdiškai skamba siūlymas netvirtinti metinės finansinės atskaitomybės visuotiniame narių susirinkime, o tik kas ketverius metus jas pristatyti nariams, o tai galėtų daryti tik valdymo organai. „Negirdėta, kad tai būtų nors vienoje demokratinėje valstybėje, to negali būti ir Lietuvoje. Tai užgniaužtų eilinių narių iniciatyvą, nebeliktų vidinės asociacijos kontrolės“, – mano naujų įstatymo pataisų kritikai.
Todėl jie kategoriškai siūlo atmesti pasiūlymus kaip visiškai nepriimtinus, neskaidrius, prieštaraujančius asociacijų steigimosi esmei ir Konstitucijai. Jie siūlo palikti dabar galiojančią tvarką, bet neprieštarauja, kad asociacijoms, kurioms valstybė delegavo teikti viešas paslaugas, būtų sustiprinta jų finansinė kontrolė ir kontroliuojama jų teikiamų paslaugų kainodara.
Turėdavo ir po 30 balsų
Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas irgi stebisi siūlomomis įstatymo pataisomis. Jo nuomone, jei toks variantas būtų priimtas, tai atvertų kelią įgaliojimų dalijimui bet kam.
“Kai žmonės sako, kad jie negalės dalyvauti, tai kyla klausimas, ar jie suinteresuoti dalyvauti ir ar tinkamai dirbo išrinkta asociacijos vadovybė, jei jos nariai nenori dalyvauti susirinkimuose? Netikiu, kad visuotiniam susirinkimui įmonė negali deleguoti savo darbuotojo. Kas atsitinka, kai atiduodi savo balsą kitam? Tu nebedalyvauji procese. Susirinkimo metu juk gali būti pateikiama įvairių argumentų, vyksta diskusija.
O kai atiduodi įgaliojimą balsuoti, tai jį gavęs žmogus gali priimti tokį sprendimą, kokį nori jis, o ne tokį, kokio galbūt norėjo įgaliojimą davęs asmuo. Pasitaikydavo tokių atvejų, kai masiškai kai kuriose asociacijose vienas asmuo turėdavo 30 balsų… Vienas, kitas po tiek – ir penkių žmonių grupelė gali valdyti pusę susirinkimo”, – „Vežėjų gidui“ sakė D.Arlauskas.
Būta atvejų, kai Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ susirinkime organizacijos vadovas Algimantas Kondrusevičius ateidavo su keliomis dešimtimis įgaliojimų.
Juk Seimo nariams, pasak D.Arlausko, irgi neleidžiama balsuoti vienas už kitą. “Akivaizdu, kad tai veda prie negerų dalykų, nes kiekvienas turi savų interesų”, – teigė konfederacijos lyderis. Pasak jo, pasiūlytas naujasis įstatymo punktas gali pavirsti “politinių organizacijų ar finansinių grupuočių įrankiu“.
Iniciatorius – buvęs Teisingumo ministras
Ką apie visuotinius narių susirinkimus sako dabartinis Asociacijų įstatymas? 2010 metų gruodžio mėnesį priimta ir Lietuvos Prezidentės pasirašyta įstatymo redakcija teigia, kad „Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą“.
Tačiau naujose pataisose skelbiama, kad „Narys visuotiniame narių susirinkime ar organe, turinčiame visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, gali dalyvauti asmeniškai (fizinis asmuo) arba būti atstovaujamas įstatymų ir steigimo dokumentų nustatyta tvarka“.
Taigi tai vėl atveria kelią atstovavimams, kuriems net nereikia notaro patvirtinimo.
Seimui Asociacijų įstatymo pataisas pateikė buvęs Teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Vežėjai neabejoja, kad R.Šimašiaus, Liberalų sąjūdžio, kurio pirmininkas ilgą laiką vadovavo Lietuvos susisiekimo sistemai, pastangos gali leisti “Linavos” prezidentui Algimantui Kondrusevičiui vėl manipuliuoti prisirinktais įgaliojimais visuotiniuose narių susirinkimuose, kad išsilaikytų šiame poste.
Vežėjai įsitikinę, kad vadinamųjų „vėduoklių“, grąžinimas stipriai kirstų per pasitikėjimą „Linavos“ asociacija. Neatmetama galimybė, kad vėl jomis, kaip iki įgaliojimų panaikinimo, būtų valdoma esančios vadovybės visa „Linavos“ rinkimų sistema, finansai ir vėl galimai būtų grįžta prie vežėjų pinigų švaistymo.
Šaltinis: www.respublika.lt