www.vezejugidas.lt
Judėjimas “Už skaidrumą Linavoje” vasario 22 d. vežėjams ir žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame išreiškiamas noras, jog asociacijos LINAVA vadovybė liautųsi bylinėtis su vežėjais ir pradėtų spręsti gyvybiškai svarbias problemas, kurių šiuo metu nemažai yra susikaupę.
“Vežėjų, siekiančių permainų, iniciatyva dar 2010 m. pabaigoje Seime pakeitus korupcinio pobūdžio Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies redakciją, „Linavos“ vadovybė nebegalėjo piktnaudžiauti iš dažniausiai mažų vežėjų surinktų įgaliojimų gausa, todėl paskutinio rinkiminio Kongreso metu nebegalėjo į asociacijos kontrolės ir valdymo organus eilinį kartą išrinkti vien savo rato asmenų, nors kandidatai į valdymo organo (prezidiumo) narius dar buvo rinkti senąja „vėduokline“ tvarka.
Taip papūtus demokratiniams rinkimų vėjams, 2011 m. rudenį į valdymo ir kontrolės organus pateko nauji, prezidento aplinkos “klano“ nepageidaujami, permainų ir racionalaus iš vežėjų surinktų pinigų panaudojimo „Linavoje“ siekiantys vežėjai.
Dėl to prezidento aplinka patyrė nemažą šoką. „Linavos“ „seno raugo“ valdžia ypač išsigando revizijos komisijos, į kurią net du trijų narių – V.Pelėda ir A.Monkevič – buvo išrinkti niekada „Linavos“ valdymo ar kontrolės organuose nedalyvavę nariai, siekiantys skaidrumo finansų ir
valdymo sistemoje. Ir tada prezidento aplinka „teisybės“ ėmė ieškoti teismuose, panašu piktnaudžiaudama laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Kone du dešimtmečius buvę valdžioje ir po rinkimų netekę šiltų postų prezidento aplinkos „parankiniai“ I. Ostrovskij ir K. Sadauskas, galimai kartu su „Linavos“ valdžia, sukurpė avantiūriško pobūdžio bylą prieš nepageidaujamus revizijos komisijos narius bei vieną prezidiumo narį J. Kuklį. Apskundėjų pagrindinis tikslas buvo gana aiškus – ne laimėti, o teismų pagalba bet kokia kaina apriboti naujai išrinktų narių veiklą ir kuo ilgiau juos išlaikyti teismų karuselėje iki kadencijos pabaigos (2 metus).
Ir tai jiems kol kas pavyko. Jau beveik pusantrų metų teismų apribota revizijos komisijos narių veikla, o tai prezidento aplinkai itin paranku. Juk visa tai įvyko tada, kai paaiškėjo galimas pinigų iššvaistymas ir buvo suabejota „Linavos“ finansiniu skaidrumu. Per tą laiką, kol teismuose buvo
“nuskandinti” revizijos komisijos nariai, buvo įmanoma „užglostyti“ neskaidrią „Linavos“ buhalterinę apskaitą, ypač kai tuo ėmė domėtis prokuratūra.
„Linavos“ prezidento aplinka bylos pradžioje dėjosi atsakovais ir palaikė trečiuosius asmenis (revizijos komisijos narius ir J. Kuklį), tačiau vėliau (dar pirmoje teismo instancijoje), kai byla pakrypo ne apskundėjų (I. Ostrovskij ir K. Sadausko) naudai, išlindo tikrieji avantiūriniai prezidento aplinkos „klano“ kėslai. Atsakovas („Linava“) perbėgo į apskundėjų pusę, kas teisinėje praktikoje neįprasta, ir palaikė bei pripažino jų ieškinį, tačiau “pamiršo”, kad savo veiksmais pažeidžia viešąjį interesą ir kad valdymo organus renka ne gen. sekretorius R. Malkus ar prezidiumo nariai, o Kongresas. Dėl to bylą apskundėjai ir jų palaikytojas atsakovas („Linava“) pirmoje teismo instancijoje triuškinamai pralaimėjo. Kaip ir reikėjo tikėtis, sprendimą ieškovai-apskundėjai apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Apskundėjai, greičiausiai pajutę, kad ir čia melo kojos trumpos, kartu su prezidento aplinkos „klanu“, o būtent gen. sekretoriumi R. Malkumi, kuris prieš keletą kadencijų yra ramiai ,,šildęsis“ prezidiumo nario kėdėje, sugalvojo aukščiausios laipsnio teisminį akibrokštą – Taikos sutartį ir ją pateikė tvirtinti teismui apie tai net neinformavę teisme dalyvavusių trečiųjų asmenų (revizijos komisijos narių ir prezidiumo nario J. Kuklio). Tokiu būdu prezidiumo paskirtas (nerinktas) gen. sekretorius, neturėdamas tam įstatymo ar įstatų suteiktų įgaliojimų, siekė panaikinti aukščiausio visų asociacijos narių organo – Kongreso – sprendimą.
Vienas iš Taikos sutarties punktų skambėjo taip: „3. Laikyti negaliojančiu Linavos XXIII kongreso 2011.10.07 nutarimo Nr. 23-02 dalyje, kuriuo suteikti įgaliojimus eiti prezidiumo nario pareigas Juozui Kukliui bei revizijos komisijos nariams Alicijai Monkevič, Vidmantui Pelėdai ir Mykolui Drėgvai“.
Pagal ieškovų ir „Linavos“ vadovų bei jų advokatų prigalvotą balsų skaičiavimo logiką, nustatant rinkimų laimėtoją balsavimo biuletenyje kiekvienam revizijos nariui reikėtų surinkti daugiau balsų „už“, negu „prieš“. Bet tokiu atveju niekada nebūtų išrinkta revizijos komisija, kadangi kandidatų skaičius, renkant revizijos narius, nėra ribojamas. Paskutiniame Kongrese jų buvo net devyni. Tuomet pagal apskundėjų prigalvotą nevykusią mąstyseną, apskritai, nebūtų įmanoma jų išrinkti, nes visuomet kiekvieno kandidato „prieš“ galėtų būti daugiau, negu „už“. Šioje vietoje manome, kad ne tik apskundėjai, bet ir „išmintingieji“ „Linavos“ advokatai tokiu būdu bando klaidinti abiejų instancijų teismus.
Jau bene 20 metų nuo pat „Linavos“ įkurimo, kaip to reikalauja „Linavos“ Įstatų 7.15 p. ir Kongreso darbo tvarkos 37 p., į revizijos komisijos narius patenka 3 (trys) daugiausia balsų „už“ surinkę nariai. Taip prieš dešimtmečius buvo renkamas ir pats apskundėjas, buvęs ilgalaikis revizorius K. Sadauskas. Tokiu Taikos siūlymu „Linavos“ gen. sekretorius R. Malkus Vilniaus apygardos teisme tarsi pamiršo, kad „Linavoje“ aukščiausias valdymo organas yra Kongresas. Todėl 2013 m. sausio 31 d. Apygardos teismas savo nutartimi jį atmetė konstatuodamas, kad „prašydamas tokio turinio Taikos sutarties atsakovas (R. Malkus) viršijo savo kompetencijos ir įgaliojimų ribas“.
„Pasirašyti tokio turinio Taikos sutartį gali tik organas (Kongresas), priėmęs nutarimą. Kongreso nutarimus negaliojančiais gali pripažinti tik teismas. Todėl teismas negali tvirtinti tokios Taikos sutarties, neišnagrinėjęs bylos iš esmės“,- konstantuoja Apygardos
teismas. Apygardos teisėjų kolegija savo nutartimi pabrėžė ir tai, kad pateiktos Taikos sutarties negalima patvirtinti dar ir todėl, kad pažeidžiamas viešas interesas, nes trečiuosius asmenis rinko ne R. Malkus ar prezidiumo nariai, o Kongresas.
Teismas nurodė, kad tretieji asmenys gina ne tik savo interesus, bet ir visų asociacijos „Linava“ narių interesą, nes būtent visuotinis narių susirinkimas išrinko trečiuosius asmenis, nei prezidiumas nei tuo labiau paskirtasis gen. sekretorius to nedarė, nes neturi tam kompetencijos. Dėl to ir ,,nuimti“ šie „Linavos“ funkcionieriai trečiųjų asmenų negali.
Šis teismo sprendimas atskleidė tikruosius aspkundėjų ir prezidento aplinkos “klano“ kėslus – trūks-plyš neįsileisti į valdymo ir kontrolės organus naujų narių, kurie „Linavoje“ siekia reformų, finansinio skaidrumo, racionalaus iš vežėjų surinktų pinigų panaudojimo ir, svarbiausia, TIR knygelių kainų mažinimo. To, panašu, „Linavos“ valdžia labiausiai ir nenori, nes nebelikus perteklinių pinigų, nebebus ir galimybės juos taškyti bei neracionaliai išlaidauti, ypač advokatams bei viešiesiems ryšiams.
Argi šių elementarių tiesų nežinojo apskundėjai ir prezidento aplinka? Be abejo, kad turėjo žinoti, bet gerai apmokama „Linavos“ advokatų armada matomai pajutusi „Linavos“ vadų dosnumą ir siekdama tenkinti jų bei apskundėjų kreivus norus galėjo prisigalvoti absurdiško pobūdžio teisinių demaršų. Kodėl gi nepasipinigauti iš sunkiai besiverčiančių vežėjų? Ar ne panašiems tikslams „Linavoje“ teisinėms ir ekonominėms paslaugoms pernai išleista kosminė beveik milijono Lt suma ?
2013 m. vasario 7 d. Apygardos teisme buvo apklausti 5 balsavimo komisijoje dalyvavę liūdytojai. Išklausęs ir įvertinęs jų parodymus š.m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teismas šią bylą rašytine tvarka nagrinės iš esmės. Vežėjai su nekantrumu lauks jo sprendimo, nes jie nori, kad „Linavos“ vadovybė liautųsi bylinėjusi su vežėjais ir pradėtų spręsti vežėjams gyvybiškai svarbias problemas, kurių dabar susikaupė kaip niekada daug.
Sadauskas, matyt, apimtas desperacijos, bando viešumoje gasdinti vežėjus bei apversti istoriją aukštyn kojom, neva ne jis, o kažkas kiti bylinėjasi teismuose.
Juk vežėjai paskutiniame rinkiminiame Kongrese tinkamai įvertino jo indėlį daug metų revizuojant „Linavos“ finansus (dėl ko kažkur „nebyliai“ buvo praskolinti vežėjų milijonai), jo pasaulinius turus po šiltuosius kraštus (žinoma vežėjų sąskaita) ir nebeišrinko jo į revizijos komisiją.”