www.vezejugidas.lt
2013 m. pradžioje 92.122 Lietuvos įmonėse buvo įdarbinta 1,257 mln. darbuotojų. Per praėjusius metus darbuotojų pagausėjo 21,7 tūkst. – 1,8% daugiau nei užpernai. 2012 m. darbuotojų skaičius augo dvigubai lėčiau nei 2011-aisiais, kai jis ūgtelėjo 3,6%. Per 2012 metus labiausiai dirbančiųjų pagausėjo prekybos, pramonės, transporto, paslaugų šakose, tačiau jų sumažėjo statybų, finansinio tarpininkavimo ir energetikos
įmonėse.
Pasak Sodros duomenis analizavusios UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, „2012 metais buvo mažesnis
nei užpernai sezoninių darbų augimas, visų pirma statybos ir maitinimo šakoje. Šios vasaros pabaigoje fiksuotas staigesnis nei prieš metus
darbuotojų skaičiaus mažėjimas, sutapęs su minimalios algos padidinimu. Tačiau metų pabaigoje sezoninis kritimas buvo net kiek nuosaikesnis nei
2011 metų pabaigoje.
Lietuvoje pernai susiklostė gana stabili tendencija, kad darbuotojų skaičius mažėja vidutinio dydžio įmonėse, nesikeičia mažose, o visas gausėjimas tenka tik aktyviai steigiamoms smulkioms, taip pat stambiausioms įmonėms. Pastaruoju atveju didesnę įtaką pernai turėjo ne tolesnis esamų stambių įmonių didėjimas, bet vidutinių įmonių augimas bei reorganizacijos – naikinant filialus bei biudžetinių organizacijų teritorinius padalinius.“
2013 m. sausio 1 d. stambūs darbdaviai (per 250 darbuotojų) buvo įdarbinę 28,4% Lietuvos darbuotojų, vidutinio dydžio įmonėse (50 – 249
darb.) dirbo 29,4%, mažose (10 – 49 darb.) – 24,7%, o smulkiose (iki 9 darb.) – 17,6%. 58% metinio darbuotojų skaičiaus augimo teko ne daugiau 9 darbuotojų turinčioms smulkioms įmonėms, 39% – stambiausioms, įdarbinusioms per 250 darbuotojų. Tuo tarpu mažose įmonėse darbuotojų skaičius augo nežymiai, o vidutinėse (50-249 darb.) – mažėjo, visų pirma dėl jų augimo ar stambinimo.
Per 2012 metus darbuotojų skaičius labiausiai ūgtelėjo pramonėje – 2,6 tūkst. (arba +1,4%) – daugiausia augo baldų gamybos, taip pat metalų apdirbimo ir mašinų gamybos šakose. Darbuotojų gausėjo ir prekyboje – 2,5 tūkst (+1,1%), iš to skaičiaus didmeninei prekybai teko 1,4 tūkst.,
transporte – 1,5 tūkst. (+1,5%), gausiausiai – ekspedijavimo veikloje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje – 1,8 tūkst., (+4,2%) – pusė
augimo teko įdarbinimo įmonėms. Ženklus augimas buvo ir smulkesnėse IT programavimo (1,0 tūkst.), konsultavimo (0,5 tūkst.) ūkio šakose.
Tačiau darbo vietų per metus sumažėjo statybos įmonėse – 4,0 tūkst. (-4,4%), iš jų pastatų statyboje mažėjo 2,8 tūkst., infrastruktūros objektų statyboje – 0,8 tūkst. darbuotojų. Per metus pastebimai darbuotojų mažėjo finansinio tarpininkavimo įmonėse (1,4 tūkst., -7,0%).
Nuosaikiau mažėjo dirbančiųjų energetikos, vandens ir nuotekų ūkio įmonėse. Darbuotojų mažėjo ir smulkesnėse leidybos, žvejybos, maitinimo
šakose bei siuvimo pramonės įmonėse.
Darbuotojų skaičius per praėjusius metus išaugo 34 iš 60 savivaldybių. Didžiausias santykinis augimas buvo Kauno (+10%), Širvintų (+10%).
Panevėžio (+5%) rajonuose, tačiau absoliučiais skaičiais 70% metinio augimo teko Vilniaus mieste registruotiems darbdaviams – visų pirma dėl teritorinių filialų naikinimo. Labiausiai per metus darbuotojų mažėjo Telšių ir Pakruojo rajonų įmonėse (-6%), po 4-5 % dirbančiųjų mažėjo
Molėtų, Prienų, Zarasų, Plungės, Ignalinos rajonuose.