Aurimas Špokas
Apie tai, kad daugelis svarbių institucijų, taip pat vilkikų vairuotojai ir vežėjai daug diskutuoja apie sienos kirtimo problemas pasienio punktuose tarp Rusijos ir kitų šalių, jau nieko nestebina, nes pastebima tendencija, kad šios kalbos nieko gero neduoda.
Stebina tik tai, kad kiekvienais metais, artėjant šventėms bei Naujiems metams, Rusijos tarnybos tvirtina, kad jau šiais metais tai tikrai nebebus problemų.Tačiau situacija nesikeičia ir kiekvienais metais žiniasklaida bei įvairūs forumai prisipildo suprantamų ir pateisinamų, bet pykčio pilnų pasisakymų apie chaosą ir betvarkę pasienyje su Rusija bei muitinės postuose.
Jau seniai aišku, kad spūstys turi sezoninį „charakterį“. Patys muitininkai pažymi, kad darbo tempas praleidimo punktuose šiomis dienomis sumažėja dvigubai, nepaisant to, kad darbuotojų skaičius padidėja ir tikrinimo sistema supaprastėja.
Aišku, pasienio darbuotojai visada bando kaltinti prastas oro sąlygas, padidėjusias darbo apimtis ir jie turi dar begalę keistų pasiteisinimų, tačiau vairuotojai, dėl lėto darbo įvardija tik vieną kaltininką. Tai – pasieniečiai.
2008–2009 m. Rusijos pasieniečiai (neaišku ar rimtai ar juokais), pasakė, kad vienintelis būdas kovoti su spūstimis pasienyje yra ekonominė krizė. Aišku, vairuotojams tai nepasirodė juokinga. Ir 2010-2011 m. informacija, atkeliaujanti iš pasienio, ir toliau būdavo slegianti. Susidarydavo kelių kilometrų eilės ir eilėje tekdavo laukti keletą parų. Pasieniečiai vėl pasirodė nepasiruošę, nors ir žinojo prognozes apie artėjančią vilkikų gausą.
Remiantis apklausų rezultatais, patys problematiškiausi pasienio kontrolės punktai buvo tarp Estijos ir Rusijos (24 % pasisakiusių), su Ukraina – 20 % , o su Suomija – 18 %.
Situacija prasta ne tik Lietuvos-Rusijos pasienyje, bet ir kitur. Pavyzdžiui, tarp Rusijos ir Suomijos sienų metai iš metų šventiniu periodu niekada negerėja. Šiais metais švenčių metu Rusijos–Suomijos pasienyje patikrinimo laukė apie 500 vilkikų. Pernai tuo pačiu periodu, esant labai žemoms temperatūroms, vairuotojai laukė apie keturias paras.
Laukimo periodas vasarą apytiksliai būna 3-4 valandas, rudenį ir gruodį 6-8 valandas, o antroje sausio pusėje – net iki 96 valandų.