Laimonas Stončius, www.zalukontrole.lt
Pelnas arba nuostolis, kurį bendradarbiavimas su Jumis atnešė Jūsų draudikui – yra bene svarbiausias argumentas tiek derybose dėl naujų įmokų, tiek sprendžiant geranoriškumo klausimus žalų reguliavime. Todėl turime mokėti apskaičiuoti savo nuostolingumą tuo pačiu metodu, kuriuo draudimo kompanijos apskaito savo finansinės veiklos rezultatus.
Naudodami žemiau pateiktą metodą, galėsite apskaičiuoti savo nuostolingumą bet kuriai dienai, nepriklausomai nuo to, ar draudimo sutartys pasibaigė, ar ne. Taip pat išvengsite nesusipratimų su savo draudimo kompanija – kito metodo niekas nenaudoja.
Įsivaizduokite, kad drausdami savo transporto priemones per paskutinius trejetą metų bendradarbiavote su dviems draudikais – štai tokia ataskaita parodys realius Jūsų bendradarbiavimo rezultatus:
Ataskaitos duomenų reikšmės:
Ataskaitos duomenų reikšmės:
Uždirbtos įmokos – įmokų dalis, tenkanti apskaitomam laikotarpiui. Jas apskaičiuoti galite kiekvieno poliso pasirašytą įmoką padaliję iš jo galiojimo dienų skaičiaus ir padauginę iš dienų, kurias polisas galiojo per pasirinktą laikotarpį, skaičiaus.
Pareikštos žalos – per apskaitomą laikotarpį įvykusių žalų dalis, kurią turės išmokėti draudikas. Dažniausiai tai yra žalos suma minus franšizė. Nebaigtoms reguliuoti žaloms – nurodomas preliminarus žalos dydis (draudiko rezervuota suma). Nesusipainiokite – čia įtraukiamos tik žalos, kurių “Įvykio data” patenka į pasirinktą laikotarpį, nepriklausomai nuo išmokos gavimo datos.
Nuostolingumas – santykis tarp pareikštų žalų ir uždirbtų įmokų.
Periodus galite nusistatyti bet kokius ir, kaip minėjau, nesvarbu ar jau sutartys baigėsi ar ne.
Skaičiuodami šiuo metodu nepasiklysite tarp tokių kausimų, kaip: „kuriam periodui priskirti dabar apmokėtą dviejų metų senumo žalą?“ arba „sumokėjau didelę sumą už metus į priekį, išmokų dar negavau, bet man jau sako, kad esu nuostolingas“.