Karolina Jocytė, www.vezejugidas.lt
Sunkvežimių vairuotojų profesija reikalauja daug atsakingumo. Jų darbas sudėtingas ne tik dėl to, kad tenka ilgai vairuoti ne visada geromis sąlygomis, bet ir dėl to, kad net poilsio metu negali atsipalaiduoti ir pamiršti apie savo krovinį – juk nešama ir labai didelė finansinė atsakomybė, o vagišiai siaučia be sąžinės graužaties.
Nenorėjęs prisistatyti krovinių gabenimo įmonės direktorius pastebi, kad nuo sukčių kartais negali pabėgti: „Esu labai nukentėjęs dėl nesirūpinimo, kad aikštelės būtų saugios. Nėra to saugumo, tokių saugių aikštelių iš esmės nėra“. Pašnekovas teigia, kad Lietuvos sunkvežimių aikštelės ne ta vieta, kur vairuotojai gali ramiai ilsėtis, nesirūpindami dėl vežamo krovinio saugumo. Jo teigimu, labai dažnai vagiamas kuras ir kroviniai.
Sunkvežimio vairuotojas Deivydas irgi patvirtina faktą, kad ramybės nei kelyje, nei poilsio vietoje niekada nėra: „Esu jau ne kartą nukentėjęs, kai poilsiui sustojau nesaugomoje poilsio aikštelėje. Naktimis būna, kad ateina kažkas, „tentą“ perpjauna, jei sunkvežimis būna su kroviniu, neretai jį ir iškrauna, pavagia. Kartais atsitinka ir taip, kad nupjauna laidus, jungiančius sunkvežimį su priekaba. Didžiausia problema, kuri iš tiesų yra ne tik Lietuvoje, tai kuro vagystės. Sustojus pailsėti bet kur tikrai bus „nusiurbtas“ nemažas kiekis kuro. Gerai, kad įmonė, kurioje dirbu, sumoka už tokius dalykus kaip poilsis aikštelėje, tai kartą pasimokęs dabar visada stoju tik tose aikštelėse, kurios yra saugomos, jose būna kameros, sargai. Iš tiesų, kitose šalyse dar baisiau. Lietuvos aikštelėse bent mums patiems ir mūsų asmeniniam turtui pavojus nekyla. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje, vagys net į kabiną įsiveržia, papurškia kažkokių dujų, nuo kurių užmiegi, atsikeli – žiūri nei piniginės, nei savo kompiuterio nebeturi…“
Draudimo bendrovių brokeriai įsitikinę, kad tai nėra opi problema ir aikštelės neva yra saugios. Pasak draudikų, labai dažnai tokie įvykiai yra tiesiog vairuotojų neapdairumo ar nesąžiningumo reikalas: „Galbūt patys parduoda kam nors tą kurą, o gal net ir krovinius, o po to, neturėdami kaip pasiteisint, pasakoja, kad juos apvogė“, – dėsto draudimo brokeris Mantas.
Kad ir kiek nuomonių bebūtų, visgi geriausiai situaciją žino tik tie, kurie ją mato iš arti – vairuotojai. Deja, nuo jų priklauso ne viskas – neužtenka žmogaus asmeninės iniciatyvos, dar reikia ir tinkamos infrastruktūros.