Ruošiantis įgyvendinti milijardinės vertės transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, daugiausiai ginčų sukėlusi atšaka iš Kauno į Vilnių yra ekonomiškai naudinga ir kainuos apie 850 mln. eurų (2,935 mln. litų), parodė tyrimas. Susisiekimo ministras sako, kad galutinę projekto kainą nulems rangos konkursai.
Studiją atlikusios bendrovės „Aecom“ vadovas Baltijos šalyse Arnis Kakulis teigė, kad sujungus Vilnių ir Kauną europinio standarto geležinkeliu, bendra projekto kaina išaugs apie 850 mln. eurų. Pasak jo, ekonominis projekto naudingumas akivaizdus – jungtis generuos papildomus keleivių srautus, todėl ekonomiškai pagerėja visas projektas, be to, padidės naudos ir kaštų santykis.
„Atšaka nuo Kauno iki Vilniaus kainuos iki 850 mln. eurų, ji apima ne tik geležinkelį, bet ir susijusius projektus – stočių modernizavimą ir kita“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė A. Kakulis. Jis teigė, kad vertė apskaičiuota, remiantis 2010 metų kainomis.
„Naudos-kaštų santykis pajuda teigiama linkme nuo 1,75 iki 1,78 santykio visame tinkle. (…) Konkrečiai Lietuvoje rezultatai pagerėja 10 proc.“, – aiškino „Aecom“ atstovas.
Pasak jo, žemės paėmimui visuomenės poreikiams šiame ruože gali prireikti apie 21,5 mln. eurų (apie 74,2 mln. litų).
Jo teigimu, krovinių linija tarp Kauno ir Vilniaus yra pakankamai gera, tačiau nauja jungtis pagerintų keleivių susisiekimą. A. Kakulis teigė, kad optimaliausia būtų keleiviniams traukiniams tarp miestų važiuoti kas pusvalandį: „Du keleiviniai traukiniai per valandą yra tai, ką mes numatome – kas 30 minučių traukinys iš Kauno į Vilnių. (…) Numatome 10,5 tūkst. kelionių per dieną“.
Anot jo, jungtis padėtų sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad galutinę projekto kainą nulems rangos konkursai. Anot jo, kol kas neaišku, ar Vilniaus-Kauno jungtis bus finansuojama iš 2014-2020 metų ES finansinės perspektyvos, ar vėlesnės.
„Partnerių sutikimo nereikia, reikia, kad būtų Europos Komisijos sprendimas. (…) Sunku tikėtis šitame finansiniame periode, tokia, matyt, būtų realybė. Tos lėšos, kurios skirtos kaip nacionalinis vokas, jeigu valstybės jų neišnaudos iki 2016 metų pabaigos, jos pateks į bendrą katilą ir per Europos Sąjungą bus perskirstomos iš naujo. Tai jeigu tame periode bus pinigų, aišku, paraišką mes bet kokiu atveju teiksime“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.
Jis sakė, kad bendra „Rail Baltica“ įmonė planuoja pateikti paraišką EK iki vasario pabaigos.
R. Sinkevičius teigė, kad Lietuva jau parengė savo paraiškos dalį, tačiau ministras neatskleidė, kiek konkrečiai bus prašoma lėšų.
Šaltinis: lrt.lt