Lietuvos Vyriausybė amortizuos Rusijos sankcijas „minkštosiomis“ priemonėmis – bus skiriamas dėmesys dar sausį pradėtai naujų rinkų paieškai, LRT Televizijos naujienų tarnybai sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Ekonomistai teigia, kad paveikti Rusiją per Pasaulio prekybos organizaciją, kurios taisykles ji pažeidžia, greičiausiai nepavyks.
Pasak A. Butkevičiaus, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijoms nuo metų pradžios yra pavesta aktyviai dirbti ieškant naujų rinkų Lietuvos gamintojų produkcijai.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigia, kad kompensuoti eksportuotojų praradimus būtų galima mokesčių lengvatomis, tačiau ne tiesioginėmis išmokomis. Pasak jos, svarbiausia – išlaikyti darbo vietas.
Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, 2013 m. Rusija, uždraudusi pieno produktų importą iš Lietuvos, surengė „treniruotę“ eksportuotojams. Nepaisant to, kad iš pradžių Lietuvos rinkoje buvo jaučiamas produkcijos perteklius, su išbandymu buvo susitvarkyta sėkmingai – rastos naujos rinkos Vakarų Europoje ir net Vidurio Azijoje, LRT teigė SEB banko prezidento patarėjas.
Tačiau G. Nausėda pripažįsta, kad įvedus sankcijas visai ES situacija bus sudėtingesnė, kadangi tų pačių į Rusiją įvežti draudžiamų prekių perteklių gali turėti ir kitos ES šalys.
Ekonomisto teigimu, Lietuvos vartotojai trumpuoju laikotarpiu gali ir išlošti, nes produktų kainos gali kristi, bet džiaugtis tuo nereikėtų, nes gamintojai patirs rimtų sunkumų.
G. Nausėdos manymu, spaudimas Rusijai per Pasaulio prekybos (PPO) organizaciją, turint omenyje lėtą sprendimų priėmimą joje, nebus efektyvus. Be to, jo manymu, Rusija šiuo metu bus suinteresuota ne laisva prekyba pasaulinėje rinkoje, o dvišaliais prekybos santykiais su prie sankcijų neprisijungusiomis Brazilija, Kinija, Indija ir kitomis šalimis.
N. Mačiulis: didžiausias šokas nuo Šaltojo karo
N. Mačiulis naujienų portalui DELFI.lt teigė, jog toks Rusijos žingsnis iš esmės grąžintų pasaulio ekonomiką į Šaltojo karo laikus.
„Jeigu tai būtų Rusijos sankcijos, nukreiptos ne į atskiras įmones, ne į atskirus sektorius dėl konkrečių higienos ar veterinarinių „pažeidimų“, o atvirai kalbama, kad tai atsakomosios sankcijos į Vakarų valstybių sankcijas, pritaikytas Rusijai, na, tai jau būtų nusižengimas PPO nuostatoms ir susitarimams. Vakarų valstybės neuždraudė ir neapribojo prekybinių santykių su Rusija – jos nukreipė sankcijas į konkrečius asmenis, konkrečias įmones. Tokie Vakarų valstybių veiksmai neprieštaravo PPO nuostatoms. Rusijos veiksmai, konkrečiai įvardijant, kad tai yra ekonominės atsakomosios priemonės prieš konkrečias valstybes, nukreipiant į konkrečius sektorius, šiuo atveju – maisto produktų gamyba ir auginimas – tai tikrai niekaip nesiderina su PPO esme.
Tai rodo, kad visos viltys, susijusios su Rusijos prisijungimu prie PPO ir galimu jos vakarėjimu buvo, aišku, tuščios. (…) Vis panašėja šita situacija į Šaltąjį karą, kuomet prekybiniai santykiai yra beveik visiškai arba pilnai suvaržomi“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Pasak jo, nors Rusija demonstruoja raumenis, atsakomosios sankcijos jai pačiai bus skaudžios.
„Sunku suprasti, kaip Rusija įsivaizduoja, kur ji gali nueiti“, – stebėjosi N. Mačiulis.
Pasak jo, Kremliaus pareiškimas vis dar gali būti vertinamas kaip „gąsdinimas“ – bent jau kol sankcijos realiai nebus pradėtos taikyti.
„Jeigu tai, kas dabar yra komunikuojama, taptų realiais plataus masto prekybinių santykių apribojimais tarp Rusijos ir Vakarų valstybių, tai tikrai būtų didžiausias turbūt prekybinių santykių šokas nuo Šaltojo karo pabaigos“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Anot jo, jei Vakarai atsikirstų Rusijai analogiška blokada, tai pasaulio ekonomikai būtų milžiniškas sukrėtimas.
„Daugelį ES valstybių, aišku, palies tokios sankcijos. Dabar kamuolys Vakarų valstybių rankose. Turbūt pirmiausiai formali reakcija bus kreipimasis į PPO. O toliau – nežinau, ar ES ir JAV imsis panašių sankcijų. Nes tuomet tai būtų labai tiesus ir greitas kelias link visiško prekybinių santykių įšaldymo, kas būtų jau rimtas iššūkis ne atskiroms valstybėms, o visai pasaulio ekonomikai“, – DELFI.lt teigė ekonomistas.
Įvardijo, kurie ūkininkai nukentėtų labiausiai
Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė teigia, kad draudimas importuoti produkciją į Rusiją labiausiai paveiktų pieno ir mėsos gamintojus.
„Tiek mėsos, tiek pieno pagrindinė eksporto šalis buvo Rusija. Aišku, kiaulienos ir jos gaminių eksportas buvo sustabdytas anksčiau, bet visa kita mėsos gamybos sritis yra. Taip pat ir, aišku, pieno gaminių – čia turbūt skaudžiausiai kirstų“, – BNS trečiadienį sakė V. Baltraitienė.
Tuo metu Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys DELFI.lt teigė, kad, jei iš tiesų Rusija paskelbs, kad neįsileidžia jokių žemės ūkio produktų, labiausiai Lietuvoje nukentės galvijus ir daržoves auginantys ūkininkai.
„Jei kalbėsime apie mėsą, tai kiaulienos ar su ja susijusių produktų mes į Rusiją eksportuojame labai nedaug, nes Rusija jau praėjusių metų pabaigoje ir dabar dėl kiaulių maro šiemet jau sustabdė prekybą su mumis, – komentavo pašnekovas. – Turint omenyje, kad mes patys perkame kiaulienos iš Europos, tai, manau, kad kiaulieną galime sunaudoti vidaus rinkoje, neturint tokių nuostolių“.
Visai kita situacija yra su Lietuvoje auginamais galvijais. Pasak A. Gapšio, Lietuvoje jautienos užsiauginame dvigubai daugiau nei mums reikia ir apie 70 proc. iškeliauja į Rusiją.
„Jei Rusija galvijienos atsisakys, tai čia tikrai problemų bus, kris galvijų supirkimo kainos. Iš Europos Sąjungos mūsų galvijienos neperka, vienu metu pirko turkai. Tai čia pakeisti kryptį bus sunkiau“, – kalbėjo pašnekovas. Europos Sąjungos šalys lietuviškos galvijienos neperka dėl kokybės, jie nori geresnės veislės galvijų mėsos, o Lietuvoje auginamos pieninės karvės, telyčios, net ir pieninių bulių mėsos nėra klasikinės, kurias vartoja pietinės ar vakarinės šalys.
Kalbėdamas apie paukštieną A. Gapšys teigė, kad Lietuva paukštieną tiek eksportuoja, tiek importuoja.
„Su paukštiena neturėtų būti labai blogai“, – svarstė pašnekovas. Vis dėlto net jei paukštienos augintojams pavyktų persiorientuoti į kitas rinkas, jiems produkciją realizuoti gal ir pavyktų, tačiau kaina paukštienos būtų mažesnė.
Pieno sektoriaus Rusijos papildomos sankcijos, pasak A. Gapšio, neturėtų labai nuskriausti. Pienininkai jau sėkmingai pradėjo persiorientuoti į kitas rinkas po paskutinio Rusijos pieno produktų draudimo.
„Jiems persiorientuoti į Europą nėra taip sudėtinga. Tik, aišku, praradus Rusijos rinką, kažkiek sumažėtų pelnai, bet tai nebūtų tragedija“, – teigė jis.
Grūdų augintojų žemės ūkio produkcijos importo į Rusiją draudimas taip pat neturėtų labai paliesti. Pasak A. Gapšio, nei Rusija pirko iš mūsų daug grūdų, nei mes iš jų.
„Daržovių per metus į Rusiją parduodame už maždaug 1 mlrd. Lt, bet iš kitos pusės tiek eksportuodavome, tiek importuodavome daržovių. Tai permaininga šaka. Įsivežame tai, ko čia neauginame arba žiemos metu pritrūksta, o rudenį, turėdami didesnius derlius nei reikia, stengiamės realizuoti. Tai Rusijos rinką turėjome“, – komentavo pašnekovas.
Dabar daržovių augintojams reikėtų galvoti ką daryti.
„Reikės galvoti kompleksiškai. Tai liečia ir Lenkiją, kurios nuostoliai dėl eksporto draudimo bus daug didesni nei mūsų“, – pridėjo jis. Specialistas svarsto, kad daržovių augintojai gali persiorientuoti ir, pavyzdžiui, vietoj daržovių auginti daugiau grūdų.
Paklaustas, kaip Rusijai seksis gyventi be žemės produktų iš Europos Sąjungos, A. Gapšys teigė: „Iš Europos Sąjungos Rusija nemažai įsiveždavo ir, pavyzdžiui, kiaulienos. Anksčiau iš Europos daugiausia kiaulienos pirko Rusija, dabar jau kinai, japonai didina apimtis. Atitinkamai reikia galvoti, kad rusai ieškos partnerių galbūt pačioje Kinijoje ir gausis įdomus paradoksas – tai, ką Europos Sąjunga parduodavo tiesiogiai rusams, dabar kinai pirks iš Europos Sąjungos ir gal dar parduos patiems rusams“.
Ruošiasi nuostoliams
Maisto produktai sudaro kone trečdalį viso į Rusiją Lietuvos vežėjų pervežamo krovinių kiekio.
„8 tūkst. eurų per mėnesį, kuriuos prarastų uždraustus produktus gabenančios įmonės vienas vilkikas. Jei įmonė turi 100 vilkikų, tai nuotoliai didėja šimteriopai. Įmonės turės perorientuoti savo srautus, peržvelgti, kur galės nukreipti sunkvežimius, bet tai ne taip parasta. Lietuviai turi nemažą vilkikų, gabenančių maisto produktus, parką“, – LRT sakė vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vincevičius.
Mėsininkai, nuo metų pradžios dėl kiaulių maro skaičiuojantys kiaulienos eksporto draudimo nuostolius, baiminasi, kad į sankcijų sąrašą paklius ir jautiena. Šiemet pamažu kilęs šios mėsos ir produktų eksportas sudarė ketvirtadalį mėsos eksporto.
„Eksportas visada yra išgyvenimo klausimas, leidžia kažkiek uždirbti, nes vidaus rinka tik traukiasi. Dabar pramonei bus sunku, negalėsime apkrauti savęs, tačiau labiausiai palies žemės ūkį, nes galvijai auginami 2–3 metus kol yra realizuojami. Tai reiškia, kad žmonės negaus pajamų, galbūt ateityje nesiims auginti ir neturėsime žaliavų ateityje“, – sako Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Pernai Lietuvos mėsininkai į Rusiją eksportavo pusę savo produkcijos.