Dainius Juodelis
Ar esate kada nors susimastę, kas nutiko šių laikų inžinieriams? Prieš du šimtus metų visame pasaulyje buvo pilna darbines prijuostes dėvinčių vyrų, kurie savo pašiūrėse ar daržinėse išradinėdavo iš esmės viską. Dvidešimtame amžiuje, išėjus pasivaikščioti, dažnai buvo galima sutikti žmogų, nuolat murmantį sau po nosimi ir vis kažką užsirašinėjantį. Tokie žmonių užrašai vėliau virsdavo elektros lemputėmis, televizoriais ar garvežiais.
Per labai trumpą laiką žmonės, kurie murkdėsi purve ir pasitelkę ietis medžiojo šernus, tapo civilizuota visuomene su garo mašinomis, gramofonais bei tvirtai pastatytais namais, kuriuose buvo galima gyventi nebijant, kad naktį išgrius miegamojo siena – skirtingai nei dabartiniuose Perkūnkiemio daugiabučiuose.
Šiais laikais turime dominuojančią elektros inžineriją, kuri varo mums ne tik nuobodulį, bet ir savotišką siaubą. Nuo tada, kai 1984 metais pasaulis išvydo James‘o Cameron‘o filmą „Terminatorius“, žmonės ėmė bijoti technologijų. Nejaugi tikrai ateis laikas, kai elektra valdomos mašinos užkariaus pasaulį?
Šiandien gyvename naujų technologijų ir gamtosaugos laikais. Ypač tarp jaunimo aplinkosauga tampa vis aktualesnė bei pupuliaresnė. Tokie „benzingalviai“ kaip aš yra nykstanti rūšis, todėl jei esate gamtosaugininkas, turite gerokai didesnę galimybę susirasti merginą.
Norėdamas suprasti, kur mus veda technologijos, pajutau pareigą išbandyti pirmąjį savo gyvenime elektra varomą automobilį. Kai kam tai gali būti kiek neįprastas pasirinkimas, tačiau šiuo atveju tai buvo Volkswagen e-up! Pradžioje gamintas su įprastiniu vidaus degimo varikliu – tik vėliau gamintojas pasiūlė elektra varomą modelį. Pasaulį išvydęs 2013 metų pabaigoje Lietuvoje šis modelis buvo pristatytas lygiai po metų. Dėl didelės paklausos Skandinavijos šalyse pirmieji modeliai buvo iššluoti, todėl jis mus pasiekė kiek vėliau.
Koks pirmas įspūdis? Nekreipiant dėmesio į tai, jog automobilis prie atstovybės stovėjo prijungtas prie elektros lizdo, viskas atrodė įprastai. Automobilis išoriškai visiškai nesiskiria nuo įprastinio up! modelio – žaismingai atrodantis, modernių formų, kuklus mažylis. Žiūrėdamas į patį automobilį, jį kažkodėl visad susieju su Apple gaminiais. Mano akimis, tai modernumo ir paprastumo derinys, kuris retai palieka abejingų.
Prieš įsėdant į vidų, teko atjungti maitinimo kištuką iš elektros lizdo, kuris yra įprastinėje degalų bako dangelio vietoje. Nors išoriškai automobilis yra mažas, salone jis pasitinka pakankamai didele erdve. Priekyje sėdintiems žmonėms tikrai nereikės alkūnėmis užmegzti intymaus ryšio, nebent jie patys to užsigeistų. Patogiai įlipti ir išlipti padeda ilgos priekinės durelės, tačiau su jomis reikėtų elgtis atsargiai. Kadangi automobilis nedidelis, jį mikliai įtalpinsite į mažiausius stovėjimo aikštelių tarpus, tačiau dėl plačiai atsiveriančių durų, grakščiai ir oriai išlipti gali kartais nepavykti. Džiugina ir automobilio galinės sėdynės, kurios sutalpins dailiai nuaugusius keleivius. Jei jūsų ūgis nėra didesnis nei 180 cm ir nesiskundžiate viršsvoriu, gale jausitės visai komfortiškai.
Automobilio prietaisų skydelis taip pat neišduoda, kad tai yra ne visai kasdieniškas modelis. Įdomi detalė yra ta, jog išilgai visą prietaisų skydelį denga vientisa plastiko plokštė, kuri suderinta su automobilio spalva. Viskas išdėliota aiškiai, paprastai bei estetiškai. Skydelio centre yra įmontuota automobilio informacinis-navigacijos ekranas. Jis nėra stacionarus, tad jei automobilį paliksite ilgesniam laikui be priežiūros, jį galite tiesiog pasiimti su savimi, kad niekam nekiltų noras jo pasisavinti ir nugabenti į Kalvarijų turgavietę. Kaip tokios klasės automobiliui, medžiagų kokybė yra daugiau nei priimtina. Ypač tose vietose, kur jūsų akys ir rankos praleis daugiausiai laiko.
Pripažinsiu, kad e-up! panorau išbandyti ne dėl jo surinkimo kokybės, praktiškumo ar markės reprezentatyvumo. Elektromobiliai pamažu skinasi kelią į rinką ir vis daugiau gamintojų vietoje įprastinio vidaus degimo variklio siūlo rinktis baterijas. Bet ar kol kas verta tą daryti? Kaip elektromobilis gali pasiteisinti šiandieninėmis mūsų gyvenimo sąlygomis? Šie klausimai sukosi galvoje iki tol, kol nepradėjau pirmosios savo kelionės. Pasukus raktelį, vietoj įprastinio variklio suurzgimo, pasigirdo tik vienas garsinis signalas, kuris įspėjo, jog jau galima rinktis pavarą ir pradėti važiuoti.
Išriedėjus į gatvę, pagaliau išryškėjo viena iš didžiausių elektra varomų automobilių savybių – tyla. Ausyse girdėjosi tik lengvas padangų keliamas triukšmas ir vos girdimas elektros variklio ūžesys, primenantis erdvėlaivių skleidžiamus garsus iš „Žvaigždžių karų“.
Automobilio priekinius ratus suka variklis, kuris išvysto 82 arklio galias ir 210 niutonmetrų sukimo momentą. Dėl tokių charakteristikų automobilis iki 100 km/h įsibėgėja per maždaug 12 sekundžių. Skaičius nėra įspūdingas, tačiau tai yra greičiau nei benzinu varomas modelis. Taip pat žinant, kad elektrinis modelis yra net 300 kilogramų sunkenis už benzinu varomą „brolį“, įsibėgėjimo laikas tampa visai neblogas.
Skirtingai nei įprastas vidaus degimo variklis, kurio galia priklauso nuo variklio sūkių, elektrinis agregatas maksimalią galią teikia nuolatos. Nuspauskite akseleratorių iki dugno ir būsite maloniai stumtelėtas prie sėdynės atlošo. Būtent dėl tokios charakteristikos automobilis jaučiasi esąs greitesnis nei yra iš tikrųjų. Važinėdamas mieste, galios trūkumo toli gražu nepajaučiau. Automobilis startuoja sparčiai, užnugaryje palikdamas nemaloniai nustebusius jaunus ir itin entuziastingus vairuotojus. Kadangi baterijos yra įtaisytos pačiame dugne, svorio centras yra labai žemas, taigi automobilis vairavimo savybėmis savotiškai primena kartingą. Būtent dėl to transporto priemonė valdoma labai maloniai. Būdamas mažas, tačiau pakankamai sunkus, automobilis man šiek tiek primena buvusią klasės draugę. Mažylio svoris siekia 1200 kilogramų, tačiau nemažo svorio visiškai nesijaučia. Posūkiuose jis yra labai stabilius ir nesvyruoja, o puikiai sureguliuotas vairas leidžia tiksliai ir mikliai manevruoti vingiuotomis gatvėmis. Pakabos darbas pakankamai standus, tačiau visiškai neerzinantis ir leidžiantis važiuoti tikrai komfortiškai.
Įdomi automobilio savybė yra regeneraciniai stabdžiai. Tai reiškia, jog kiekvieną sykį nuspaudus stabdžio pedalą, energija, kuri įprastai yra iššvaistoma, keliauja tiesiai į baterijas. Tai leis sutaupyti kelis papildomus kilometrus. Taip pat pasitelkus pavarų svirtį, galima nustatyti, jog sistema veiktų automatiškai, vos tik atleisite akseleratoriaus pedalą. Tokiu atveju automobilis pats pradės pamažu stoti, o šiek tiek įpratus stabdžių pedalo naudoti iš esmės nereikės. Tai reikalauja šiokio tokio įpročio, kadangi mintyse reikia iš naujo „sukalibruoti“ savo dešinės kojos darbą.
Kaip deklaruoja gamintojas, su visiškai įkrauta baterija galima nuvažiuoti maždaug 150 kilometrų atstumą. Kasdieniniam naudojimui mieste to daugiau nei pakanka, tačiau šis atstumas stipriai priklauso nuo jūsų vairavimo stiliaus. Automobilio įrangoje rasite absoliučiai visus įmanomus privalumus: automatinį oro kondicionierių, šildomas sėdynes, parkavimosi jutiklius, puikią garso sistemą, palydovinę navigaciją, šildomą priekinį stiklą bei veidrodėlius. Už automobilį mokant beveik 26000 eurų, įrangos sąrašas turėtų bent šiek tiek nudžiuginti. Tačiau greitai suvoksite, kad kiekvieno privalumo naudojimas yra tiesiogiai proporcingas jūsų nuvažiuotam atstumui, tad mintyse pradės veikti savisaugos instinktas, priverčiantis jus iš naujo galvoti ar kelionės metu tikrai būtina naudoti oro kondicionierių. Tam gamintojas įdiegė tris važiavimo režimus: įprastinį, ECO ir ECO+. Važiuojant įprastiniu režimu, automobilyje galima naudotis visais įmontuotais privalumais. Atitinkamai ECO ir ECO+ šių privalumų naudojimą šiek tiek apriboja, šitaip padidinant jūsų nuvažiuojamą atstumą.
Važinėjant po miestą dienos metu su pilnu įkrovimu man pavyko realiai nuvažiuoti 70 kilometrų. Atrodo ne daug, tačiau automobilį vairavau visiškai įprastiniu režimu, naudodamasis visais komforto elementais. Kilometražą šiek tiek mažino itin vėjuotas bei lietingas oras. Kadangi Vilniuje yra viena oficiali elektrombilių krovimo stotelė, būtinai turėjau ją aplankyti bei išbandyti. To sėkmingai padaryti nepavyko. Kodėl? LESTO lėšomis įkurta greitojo krovimo stotelė, esanti prie Nacionalinio operos ir baleto teatro yra nepritaikyta vokiškiems elektromobiliams. Maitinimo kištukas yra tinkamas tik japoniškiems modeliams. Tačiau tai yra ne mažojo e-up! bėda. Mūsų krašte elektromobiliams skirta infrastruktūra dar tik visai neseniai pradėta plėtoti, todėl dar kol kas susidursime su šiokiais tokiais nepatogumais.
Tai yra idealus miesto automobilis: mažas, tylus, puikiai pagamintas, patogus, manevringas, pakankamai talpus bei taupus. Preliminariais skaičiavimais, nuvažiuoti 100 kilometrų jums kainuos apie du eurus. Tačiau jo visus privalumus gausite tuomet, jei jį ir naudosite išskirtinai važinėjimui mieste. Grįžę vakare į namus, savo garaže tiesiog prijunkite automobilį prie įprastinio 220V elektros lizdo ir eikite ramiai miegoti. Juk tą patį darote su savo išmaniuoju telefonu. Atsikėlę ryte rasite visiškai pasiruošusį mažąjį kompanioną, kuris padės jums lengvai judėti po miestą. Turiu omenyje tai, jog galėsite naudotis papildoma A juosta, kuri skirta maršrutiniam transportui bei elektrombiliams, taip išvegiant papildomų spūsčių. Dėl savo geležinių įpročių, bandymo metu visiškai apie tai pamiršau, todėl bereikalingai praleidau daug gražaus laiko stovėdamas sausakimšose lietingo Vilniaus gatvėse. Taip man ir reikia.
Laikui bėgant, mūsų planetos resursai taps vis sunkiau prieinami ir brangesni eiliniam vartojimui. Džiugu, kad automobilių koncernai ryžtasi vis rimtesniems bandymams sukurti naujojo amžiaus transporto priemonę. Ar elektra yra išeitis? Kol kas tai sunku vienareikšmiškai patvirtinti. Gamintojai nuolat tobulina šią technologiją ir, tikėtina, kad ji taps vis lengviau prieinama. Taip, dabartiniai elektromobiliai yra maždaug du kartus brangesni už analogiškus benzinu ar dyzelinu varomus modelius. Taip, dabartinė infrastruktūra dar nepatenkina eilinio vartotojo poreikių. Valstybė taip pat turėtų prisidėti prie legvatų norintiems įsigyti naujojo akmžiaus automobilį bei taip mažinti taršą miestuose. Perversmo laikas. Kažkada spausdinimo mašinėles pakeitė nešiojami kompiuteriai, be kurių mūsų darbas ir kai kurios pramogos būtų sunkiai įsivaizduojamos. Panašus laikas atėjo ir su mūsų transporto priemonėms.
