Asociacijos „Linava“ organizuotoje konferencijoje „Viešojo transporto aktualijos ir iššūkiai“ keleivių vežėjai aptarė, kodėl keleivinis transportas Lietuvoje vis dar yra nepatrauklus, kas trukdo jam vystytis. Be to, pristatytos autobusų parkų galimybės įsigyti naujų transporto priemonių naujajame Europos Sąjungos finansavimo laikotarpyje iki 2020 m.
Problemos – ne mažesnės nei krovinių vežėjų
Į renginį susirinkusius keleivių vežimo įmonių atstovus iš visos Lietuvos sveikindamas asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigė, kad detaliai įsigilinus į viešojo transporto problemas Lietuvoje, akivaizdu, kad jos ne mažesnės negu krovinių vežėjų. „Krovininis transportas neretai bent jau turi galimybę persiorientuoti, tuo metu keleivių vežėjai, teikdami viešąsias paslaugas, neretai dirba nuostolingai ir galimybių persiorientuoti neturi,“- teigė E. Mikėnas.
Kalbėjęs susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas priminė, jog artėja momentus, kada per Regionų plėtros tarybas transporto parkams atnaujinti bus skirtos Europos Sąjungos lėšos. Vis dėlto jis apgailestavo, kad naudotis viešuoju transporto mažesniuose miestuose žmonės ir toliau vengia. „Dėl to laukia didelis darbas – turite žiūrėti patys, kaip pritaikyti maršrutus, kad jie būtų maksimaliai atsiperkantys. Jei savivaldybės nori turėti autobusų parkus, jos taip pat turi keisti požiūrį į jų veiklą“, – į vežėjus kreipėsi viceministras A. Žvaliauskas.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas ragino keleivių vežėjus turint problemų kreiptis į Asociaciją. „Dirbkime kartu ir spręskime tas problemas, kurios mums iškyla, bendromis pastangomis bandysime spręsti“, – ragino V. Milėnas.
Priemiestinio susisiekimo problemos
Pranešimą skaitęs asociacijos „Linava“ viceprezidentas Rimantas Martinavičius konstatavo, kad, lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, Lietuvoje viešojo transporto sistema vis dar yra atsilikusi ir nepatraukli, lyginant su Vakarų Europa. Jis teigė, kad kiekvienas Lietuvos miestas kuria savo elektroninių bilietų sistemas, o vieningos sistemos nėra, elektroninio bilieto kūrimo procesas nėra koordinuojamas. Anot jo, tikslinga ateityje pasinaudoti jau sukurtas e. bilieto sprendimais.
R. Martinavičiaus pristatymas atskleidė sparčias priemiesčio maršrutų keleivių mažėjimo tendencijas. Be to, „Linavos“ viceprezidentas kėlė su priemiestiniais maršrutais konkuruojančių geltonųjų autobusiukų problemą bei atkreipė dėmesį į 28 mln. Eur siekiančias savivaldybių skolas autobusų parkams.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Abligienė pateikė savivaldybių apklausos dėl viešojo transporto ir geltonųjų autobusiukų santykio savivaldybėse. Anot jos, dauguma savivaldybių teigia, kad geltonieji autobusiukai esą nėra kliūtis viešojo transporto plėtrai. Be to, ji priminė apie iniciatyvą, lengvatinį keleivių vežimą priskirti valstybinėms funkcijoms.
Europos Sąjunga padės, tačiau reikalingos ir papildomos pajamos
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas skaitė pranešimą „Darnaus judumo mieste politika: ES parama 2014-2020 m.“ Keleivių vežėjams jis pateikė darnaus judumo miestuose planų rengimo gaires, atkreipė vežėjų dėmesį, kad šie turi rodyti, kokias priemones taikys mažindami automobilizaciją. Jis teigė, kad ministerija greičiausiai atsižvelgs į keleivių vežėjų pageidavimus, kad naujojoje finansinėje perspektyvoje būtų leista įsigyti ir mažesnius nei 25 vietų autobusus, tačiau pabrėžė nenorintis, kad „Europos Komisijos gera iniciatyva būtų paversti taip, kad būtų pripirkta mikroautobusų“.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Andrius Jaržemskis apžvelgė viešojo transporto finansavimo patirtį užsienyje ir situaciją Lietuvoje. Susisiekimo ministerijos pasiekimą, naujojoje finansinėje perspektyvoje gavus lėšų naujiems autobusams įsigyti, jis vertino kaip didelę sėkmę.
Mokslininkas teigė, kad viešajame transporte turėtų dominuoti keleivių poreikis, patogumas keleiviui ir kėlė retorinį klausimą – jei keleivis pasirinko automobilį, gal mes jam neteisingai buvo pasiūlyta susisiekimo galimybė arba prasta kokybė? Jis siūlė vežėjams galvoti, kaip uždirbti pajamų iš netiesioginės veiklos ir pabrėžė, kad nei vienas Europos miestas nesugeba padengta keleivių vežimo sąnaudų iš pajamų už bilietų pardavimą keleiviams.
Daugiau dėmesio keleivių poreikiams
Antrojoje konferencijos dalyje VšĮ „Transporto ekonomikos ir technologijų sprendimai“ vadovas Martynas Starevičius analizavo susisiekimo sistemos pralaidumas ir gerinimo galimybės Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, pateikė transporto srautų analizę minėtuose miestuose, eismo srautų prognozes.
SĮ „Susisiekimo paslaugos direktorė Modesta Gusarovienė kalbėjo apie integruoto viešojo transporto privalumus ir perspektyvas. Ji pabrėžė, kad būtina nuolat atlikti keleivių tyrimus, aiškintis, koks yra gyventojų poreikis keliauti realiu laiku, kokiais tikslais jie keliauja. „Turime klausytis savo gyventojų, miestiečių, ko jie nori“, – teigė M. Gusarovienė. Be to, pasak jos, tvarkaraščiai turėtų būti koordinuojami, o norint skatinti gyventojus persėsti į viešąjį transportą, reikia didinti ir kelionės greitį, taip pat – komfortą bei tobulinti teisinę bazę.
UAB „Busturas“ generalinis direktorius Tomas Bielinskas apžvelgė, kaip kasdien važinėjantys gyventojai pasirenka transporto rūšį ir kodėl ne visi pasirenka viešąjį transportą. Jis, remdamasis moksliniais tyrimais, konstatavo, kad paslaugų kokybė skatina didesnį keleivių skaičiaus prieaugį nei kelionės trukmės trumpinimas. Be to, T. Bielinskas pateikė keleivių patiriamų kelionės sąnaudų ekonominį vertinimą.
Kontroliuoti keleivius galima ir nuotoliniu būdu
UAB „Du trys“ direktorius Darius Pakusas pristatė vežėjams pajamų kontrolės vietinio susisiekimo maršrutuose naudojant išmaniąsias technologijas galimybes bei pasakojo vežėjams, kaip miestuose galima atlikti vairuotojų ir keleivių kontrolę nuotoliniu būdu, naudojant išmaniąsias technologijas.
Koncerno VOLVO hibridinių autobusų padalinio vadovas Erland Morelisson kalbėjo apie energetikos efektyvumo didinimo svarbą viešajame transporte, lygino skirtingų autobusų taršos charakteristikas ir energijos efektyvumą.
Šiuolaikinių technologijų miesto transporte „Solaris Bus & Coach S.A.“ transporto priemonių pavyzdžiu taikymą pristatė bendrovės „Solaris Bus & Coach S.A.““ atstovas Władysław Smyk.
Šaltinis: linava.lt
Foto: linava.lt