Suka galvas, kaip sumažinti SGD terminalo sąnaudas

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius penktadienį sukvietė Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdį, kuriame aptarti keli klausimai, o tarp jų – ir SGD terminalo eksploatavimo naštos mažinimo galimybės, paskirstymo stoties statybos eiga, magistralinio dujotiekio atšakos Klaipėda–Kuršėnai projekto įgyvendinimas.

Premjeras sako, kad Vyriausybė svarsto kelis būdus, kaip atpiginti SGD terminalo išlaikymą. Tačiau A. Butkevičius kol kas neatskleidžia, ar svarstoma laivo-saugyklos išpirkimo galimybė. Pasak premjero, per mėnesį terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ turės išnagrinėti tris galimus siūlymus terminalo sąnaudoms mažinti.

„Klaipėdos naftos“ vadovybė pristatė tam tikras idėjas, pasiūlymus, kaip būtų galima sumažinti SGD terminalo eksploatacines išlaidas. Po tam tikrų idėjų pateikimo, tam tikrų galimų projektų parengimo buvo duotas leidimas pradėti ruošti tam tikrą medžiagą ir teikti pasiūlymus, kokį jie mato kelią, kaip būtų galima sumažinti SGD terminalo sąnaudas.

Terminas yra numatytas mėnesiui laiko. Po mėnesio laiko bus galima konkrečiai kalbėti gal apie vieną atskirą modelį, kuriam komisija pritars arba nepritars po mėnesio“, – LRT Radijui sako A. Butkevičius.

Pasak jo, būsimų sprendimų tikslas yra, kad terminalo išlaikymas nedidintų dujų kainos: „Tikslas yra vienas, kad SGD terminalas nepadidintų kaštų ir dujų kainos Lietuvoje nuo ateinančių metų rudens (kai turėtų baigtis permokos už „Gazprom“ dujas grąžinimas vartotojams – BNS)“.

Energetikos ministras Rokas Masiulis užsiminė, kad siekiant sumažinti terminalo išlaikymo kaštus, reikės kalbėti su laivo savininke Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ bei kitomis įmonėmis.

„Bet koks mažinimas įtrauks trečias šalis. Reikia įvertinti, ar su trečiom šalim pavyks susitarti. (…) „Hoegh LNG“, tos aptarnaujančios kompanijos“, – po posėdžio žurnalistams sakė R. Masiulis.

Anot jo, bankai palankiau žiūri į SGD terminalo projektą ir „Klaipėdos naftą“, todėl atsiranda veiksmų laisvė.

„Terminalui veikiant stabiliai, atsiranda eilė galimybių. Bankai žymiai palankiau vertina šį projektą ir lengviau skolina pinigus „Klaipėdos naftai“, kai atsiranda galimybė gauti daugiau lėšų, atsiranda didesnė veiksmų laisvė ir tą veiksmų laisvę ją galima realizuoti“, – teigė R. Masiulis.

Ministras taip pat neatsakė, kiek tikimasi sumažinti terminalo išlaikymo kaštus: „Šiandien buvo pristatyti tik bendri variantai, tikrai per anksti“.

Praėjusią savaitę jis BNS sakė, kad svarstoma išpirkti SGD laivą anksčiau arba pratęsti jo nuomą. Tuomet jis teigė, kad „Klaipėdos nafta“ turi galimybes skolintis iš Europos investicijų banko ar kitų bankų ir panaudoti šias lėšas laivo išpirkimui. Ministras taip pat teigė, kad kaštus galima mažinti, pritaikius lankstesnį išdujinimą.

R. Masiulis penktadienį pranešė, kad „Klaipėdos nafta“ ketina instaliuoti naujus dujų siurblius, kurie leistų lanksčiau išdujinti SGD.

„Klaipėdos nafta“ šiandien pristatė, kad jie ruošiasi instaliuoti papildomus siurblius, kad jie padidintų terminalo lankstumą, terminalas galėtų dirbti tai didesniu, tai mažesniu režimu, ir terminalas turbūt bus pats lanksčiausias plaukiojantis terminalas pasaulyje, nes pirmieji tokį siurblį pasistatysime“, – tikino R.Masiulis.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už laivo nuomą per dieną mokama 189 tūkst. JAV dolerių (apie 168,55 tūkst. eurų), per metus – 68,9 mln. dolerių (61,446 mln. eurų), o per 10 metų – 689 mln. dolerių (apie 614,465 mln. eurų).

Penktadienį vyriausybėje surengtas SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdis.

Šaltinis: lrt.lt

Leave a Reply