Švedijai pasienyje įvedus asmens dokumentų kontrolę, keleiviai skundžiasi – gerokai pailgėjo kelionės laikas, transporto bendrovės skaičiuoja nuostolius.
Nors traukiniai vėluoja, Kopenhagos oro uosto geležinkelio stotyje kol kas grūsties nėra, nesibaigė Kalėdų atostogos. Paskutinėje stotyje prieš sąsiaurį, skiriantį nuo Švedijos, keleiviai rodo dokumentus, kad galėtų pervažiuoti ilgiausią Europoje – beveik 8 kilometrų tiltą. Traukiniu kelionė iš Kopenhagos į Malmę trukdavo 35 minutes, dabar pailgėjo iki valandos šešių minučių.
„Jeigu pasiseks, kelionė pailgės iki 60 minučių, o jeigu nepasiseks, tai dar labiau. Keleiviai man jau rašo – nauja Berlyno siena, nieko gera tarp Danijos ir Švedijos“, – sakė Danijos keleivių asociacijos atstovas Michaelis Randroppas.
Griežtai kontroliuojami traukinių ir autobusų keleiviai, privatūs automobiliai – išimtis. Berlyno duomenimis, apie 300 prieglobsčio prašytojų kasdien išvyksta iš Vokietijos ir per Daniją bando pasiekti Švediją, tad ji sako, kad neturi kitos išeities. Visi, nepateikę dokumentų, grąžinami, o naujos tvarkos nesilaikantiems vežėjams gresia baudos – iki 5 tūkstančių eurų. Bendrovės skaičiuoja nuostolius – iki milijono Danijos kronų kasdien.
Danijos geležinkeliai grasina imti iš keleivių papildomą mokestį, kad atlygintų dėl patikrinimų patiriamus nuostolius. O keltų bendrovė skundžiasi Europos Sąjungai, nes Švedija pareikalavo, kad kompanija apmokėtų tapatybės patikrų sąnaudas.
Kasdien 15 tūkstančių žmonių pervažiuoja Zundo sąsiaurį iš Kopenhagos į Malmę arba atvirkščiai, vien tik 8 tūkstančiai kas rytą vyksta į darbą. Juos piktina tai, kad Švedijos pusėje taip pat laukia tikrintojai.
„Suprasčiau, jeigu dokumentai būtų tikrinami vieną kartą, bet kodėl du kartus?“– klausė keleivis Kjellas Faro.
Danija išsigandusi, kad Švedijos nepasiekę migrantai ims kauptis jos teritorijoje, savo ruožtu įvedė laikiną asmens dokumentų kontrolę pasienyje su Vokietija.
„Tai aiškus signalas – Europa turi priimti sprendimus, kaip saugoti savo išorines sienas“, – pabrėžė Danijos ministras pirmininkas Larsas Lokke Rasmussenas.
Kitos ES šalys, tarp jų Vokietija, Austrija, Prancūzija, pernai taip pat atnaujino tikrinimus pasienyje. Norvegija, kuri nėra ES narė, bet priklauso Šengeno zonai, perspėjo – gražins atgal vizų neturinčius pabėgėlius, atvykstančius iš bet kurios Šengeno šalies.
Šaltinis:lrt.lt