www.vezejugidas.lt
Kuo daugiau prekių ar paslaugų perki – tuo geresnę kainą galima gauti iš pardavėjo. Šią taisyklę puikiai žino dauguma vežėjų. Tačiau ką daryti, kai perkama nedaug, o geros kainos vistiek norisi? Tuomet tenka burtis į grupes ir pirkti kartu bei sutaupyti ne vieną šimtą ar tūkstantį eurų. Ir nesvarbu kas yra perkama, degalai, tepalai, padangos ar net sunkvežimiai.
Smulkieji vežėjai neslepia – norint taupyti kaštus, tenka pirkti grupėmis ir kol kas tai pasiteisina. Deramasi ne dėl vieno ar dviejų sunkvežimių, o dėl kelių dešimčių ar šimtų, reikalingų grupei vežėjų. Tokiu atveju pardavėjai būna lansktesni ir tikina, kad tokie sandoriai atneša naudos ir jiems.
Ne pirmus metus su grupiniais pardavimais susiduriantis Rimas Puronas, pastebi, kad grupiniai pirkimai beveik visada pasižymi tuo, kad siekiama geresnės kainos, ir ji paprastai yra gaunama: „Kaina visada geresnė nei įprasta. Pardavėjai sako, kad kainos ir taip numuštos ir nėra kur piginti, tačiau galiausiai vistiek būna pigiau.“
Tiesa, R. Puronas teigia, kad jei pavyko gauti gerą kainą, vargu ar pavyks pasiekti kitokio tipo naudos. Pardavėjai pardavę už didesnę kainą turi ir didesnį pelną, pardavę už pigiau – turi tenkintis mažesniu pelnu.
R. Puronas taip pat akcentuoja ir kitą svarbų aspektą, kad perkant kartu didelį kiekį krenta kaina, bet ne kokybė, nes gamintojams svarbus kiekvienas pirkėjas ir perkamų daiktų kokybė tikrai nenukenčia, o pristatymo terminas priklauso nuo situacijos rinkoje ir nėra nei ilgesnis nei trumpesnis, jei lygintume su įprastu pirkimu.
Sunkiausias darbas, R. Purono nuomone, tenka pirkimą organizuojančiai pusei: „Vežėjų klubui, asociacijai ar kitai suinteresuotai grupei reikia surasti bendraminčius, nustatyti bendrus pirkimo kriterijus, administruoti visą veiklą, surinkti garantus – tai svarbiausia ir ilgiausia dalis.“
Kaip perkama?
„Tokių pirkimų praktika egzistuoja. Kartu perkame degalus, padangas, tepalus ar sunkvežimius. Paprastai gauname gerą kainą, kurios negautume pirkdami atskirai“ – pastebi Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos generalinis sekretorius Sigitas Žilius.
Kalbėdamas apie tai kaip vyksta tokie pirkimai S. Žilius pateikia sunkvežimių pirkimo pavyzdį, kuris, pasak pašnekovo, yra bene sudėtingiausias: „Visada perkame sunkvežimius iš vieno gamintojo, tačiau išansktinio nusistatymo dėl konkretaus atstovo neturime. Pasirenkami kriterijai, tarkime, mažiausia pirkimo kaina, mažiausios sąnaudos per tris metus ir likutinė vertė. Apklausiami pardavėjai, gaunami jų pasiūlymai. tuomet įvertinamos aptarnavimo išlaidos, atpirkimo galimybės, kiti svarbūs aspektai. Suradus visiems tinkamiausią variantą, patvirtinama perkančioji organizacija ir sunkvežimiai yra įsigijami.“
Tiems, kam daugumos pasirinktas variantas netinka, pirkime gali nedalyvauti, tuo metu likę privalo sumokėti avansą ir taip patvirtinti savo dalyvavimo grupiniame pirkime rimtumą. „Tai gali būti visos suinteresuotos įmonės ar asmenys, tai yra neprivaloma priklausyti perkančiajai organizacijai, asocijuotoms struktūroms ar įvairiems vežėjų klubams“ – kalbėdamas apie jau vykusius grupinius sunkvežimių pirkimus pastebi S. Žilius. Savo mintį jis tęsia tuo, kad nors ir perkama kartu, tačiau tai nereiškia, kad sunkvežimiai bus vienodi. Kiekvienas vežėjas jį komplektuojasi pagal save: „Visada su pardavėju deramasi dėl visų perkančiųjų sutartos komplektacijos sunkvežimių, o norintys geresnių, viską gali susikomplektuoti papildomai ir individualiai.“
Neturintys pakankamai savo lėšų vežėjai, prieš dalyvaudami tokiuose pirkimuose paprastai susisiekia su banku ir sužino savo realias galimybes, bei gali planuotis tam tikrą perkamų sunkvežimių kiekį. S. Žilius užsimena ir apie tai, kad bankų lizingo sąlygos yra dar vienas vežėjų nesuartas dirvonas.
„Nesame to darę, bet ateityje kalbėsime su bankais ir tikimės gauti gerą pasiūlymą visam grupiniam pirkimui finansuoti. Tuomet vežėjai gali tikėtis palankesnių nei įprastai lizingavimo sąlygų“ – pastebi S. Žilius.
Pardavėjai – mūsų darbas parduoti
UAB „Transmitto“ komercijos direktorius Ignas Subačius kalbėdamas apie tokius pirkimus pastebi, kad laimi ir vežėjai ir pardavėjai.
„Pardavėjas, bent jau teoriniame lygmenyje pasiūlo savo prekę platesniam klientų ratui. Vienu kartu ir daugmaž identiškomis sąlygomis galima pateikti rinkai didesnį kiekį sunkvežimių. Vežėjas šiuo metu ir taip net ir dėl keleto vienetų gauna išskirtinę kainą, būdingą šiam laikotarpiui“ – teigia I. Subačius.
I. Subačius taip pat patikina, kad vežėjams tokių pirkimų bijoti nereikėtų, nes sąlygos yra standartinės ir skiriasi tik tos sutarties dalys, kurios susijusios su grupiniu pirkimu. Viena iš tokių – nuperkamas konkretus sunkvežimių kiekis, kita – perkančiųjų finansinės galimybės.
„Vykdant tokį pirkimą- pardavimą, sąlygos visada yra tiksliai sutartos ir papildomų tikrai neatsiranda. Pagrindinės sąlygos yra finansavimas, o jas jau nustato bankai, o ne pardavėjas“ – priduria I. Subačius.
Reziumuodamas savo mintis „Transmitto“ atstovas priduria dar keletą vežėjams tokiuose pirkimuose aktualių aspektų: „Pristatymo terminai pastaraisiais metais nusistovėjo iki 2-3 mėnesių laikotarpio nuo užsakymo iki produkto pateikimo galutiniam klientui. Šiandienos konkurencija Lietuvoje yra ir taip įtempta, pardavėjai kovoja dėl kiekvieno parduoto vieneto.“
Smulkieji vežėjai, pradėję bendrų pirkimų praktiką, nežada sustoti ir toliau tokiu būdu mažinti savo išlaidas ir sėkmingai konkuruoti su didžiasiais. Pastariesiems perkamu dideliu prekių ir paslaugų kiekiu pavyksta gauti žemesnes nei rinkoje kainas, neįkandamas pavieniui smulkiajam vežėjui.