Lietuvos vežėjų sąjunga siūlo permainas, išduodant trišalius leidimus

Lietuvos vežėjai užima tikrai tvirtas pozicijas Europos transporto rinkoje. Todėl logiška, kad dvišalių arba trišalių leidimų kasmet trūksta: norinčių vežti krovinius yra daugiau nei gaunama leidimų. Nors derybose ir stengiamasi gauti daugiau leidimų, reisai į kai kurias valstybes jau ne pirmus metus yra tikras galvos skausmas vežėjams. Tačiau net ir šioje deficitinėje situacijoje ne visi leidimai yra realiai panaudojami, o tai jau tiesioginiai nuostoliai transporto versle dirbančioms įmonėms.

2015 metų pabaigoje aktyvią veiklą pradėjusi Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) siūlo keisti per daugelį metų nusistovėjusią tvarką, kuri nėra skaidri ir aiški.

Pavyzdžiui, 2016 metams su Rusija suderėta dėl 6000 trišalių leidimų. Lyginant su 2015-aisiais, skaičius padidėjo, tačiau vien matematiniai skaičiai šiuo atveju nėra objektyvus rinkos rodiklis. Vežėjai, žinodami, kad antroje metų pusėje leidimų pradeda stigti arba jų iš viso nebelieka, stengiasi paimti jų kaip įmanoma daugiau. Ir visai nesvarbu, turės užsakymų ar neturės.

Lietuvos vežėjų sąjungos prezidiumo narys Rytis Petraitis perfrazuoja liaudies išmintį, kuri šioje situacijoje puikiai tinka: ir pats neveža, ir kitam neleidžia. „Situacija tikrai turi būti keičiama, nes dabartinė praktika žalinga visam transporto sektoriui. Vežėjų įmonė, pasiėmusi didesnį leidimų kiekį, gali būti rami, kad jos verslui leidimų užteks, tačiau dažnai būna, kad jų būna tiesiog per daug. Logiška, kad kiekvienas verslininkas linkęs geriau turėti rezervą, nei metų pabaigoje atsisakyti pelningo užsakymo dėl elementaraus leidimų stygiaus. Bet tokia leidimų dalijimo ir vėlesnės kontrolės schema tikrai nėra gera. Sankcijos, kurios dabar yra numatytos už nepanaudotus leidimus, yra juokingos, jos tikrai neskatina verslininkų racionaliai planuoti savo veiklos ir kolegiškai bendradarbiauti su kitais vežėjais. Be to, žinome atvejų, kai leidimai „iš po prekystalio“ perleidžiami kitai bendrovei, o po to deklaruojama, kad jie yra pamesti. Tokiu spekuliaciniu leidimo pardavimo atveju jį pardavusi įmonė gauna pajamų, išvengia sankcijų, o ant viso transporto sektoriaus krinta šešėlis“.

Valstybinė kelių transporto inspekcija nepateikia duomenų, kiek dvišalių ar trišalių leidimų per metus nėra išnaudojama, tačiau vežėjų bendruomenė mano, kad nepanaudotus leidimus galima skaičiuoti šimtais. „Imkime, pavyzdžiui, 500 leidimų ir padauginkime šią sumą iš normalios reiso iš Vakarų Europos į Rusiją kainos, kuri yra apie 4000 eurų. Gausime maždaug 2 milijonus eurų. Du milijonus, kuriuos būtų uždirbusios mūsų transporto įmonės. Du milijonus, nuo kurių būtų buvę sumokėti mokesčiai valstybei. Du milijonus, kuriuos šių įmonių darbuotojai būtų išleidę ir pakėlę šalies BVP. O dabar dėl tikrai keistos ir reformų besiprašančios tvarkos šie pinigai lieka paprasčiausiai neuždirbti. Be to, atsiranda visokių įtarimų apie kai kurių vežėjų neskaidrią veiklą“, – mintimis dalijasi Kęstutis Petronis

Lietuvos vežėjų sąjunga siūlo keisti nusistovėjusią leidimų išdavimo tvarką. Naujos vežėjus vienijančios organizacijos nuomone, reikėtų numatyti galimybę atsisakyti leidimo, jeigu įmonė realiai mato, kad jo neišnaudos, netaikant jokių sankcijų. Jeigu, pavyzdžiui, iki spalio mėnesio transporto kompanija, planuojanti savo maršrutus, mato, jog turimo leidimo nepanaudos, ji galėtų leidimą grąžinti, o leidimu pasinaudotų kolegos, kuriems kaip tik trūksta leidimo kelionei į konkrečią šalį. Ir vilkas sotus, ir avis sveika – tačiau kol kas tokie pasiūlymai lieka tik popieriuje.

Valstybinė kelių transporto inspekcija kreipėsi į vežėjų organziacijas, kad šios teiktų pasiūlymus, kaip būtų galima optimizuoti leidimų išdavimo tvarką, tad LVS tikisi, jog į jos pasiūlymus bus atsižvelgta.

Siūlomos racionalios idėjos ir laiko patikrinti sprendimai, pasiteisinę vežėjų veikloje, yra vienas iš Lietuvos vežėjų sąjungos siekių, norint viename svarbiausių Lietuvos verslo sektorių įnešti gaivaus vėjo ir aiškių „žaidimo taisyklių“.

Personalo ir darbuotojų atranka

Leave a Reply