Dėl gerų pelnų iki Rusijos embargo pieno perdirbėjai spėjo užsiauginti pakankamus finansinius „lašinius“, kurie padės jiems išgyventi rinkos praradimą.
Tuo metu Lietuvos pieno gamintojai dėl mažos koncentracijos ir išorės konkurencijos turės įveikti daug didesnius iššūkius. Į ne itin pavydėtiną padėtį Rusija nustūmė ir šalies prioritetu buvusią gyvulininkystę. Tokias išvadas išnagrinėjusi Lietuvos maisto gamintojų sąsajas su Rusija daro DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė skaičiuoja, kad iš viso kartu su transporto šalies bendro vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti 0,8 proc. punkto.
„Kokie praradimai litais, įvertinti yra sunku, nes nėra aišku, kiek uždrausto eksporto pavyks realizuoti kitose ir vidaus rinkose“, – kalbėjo ekonomistė. Pasak jos, įvertinus, kad Rusijos draudimas palietė 0,9 proc. viso Lietuvos eksporto, galima skaičiuoti, kad šalyje lieka produkcijos už maždaug 1 mlrd. Lt, tačiau dalis Rusijai skirtos produkcijos bus realizuota kitose užsienio ar vidaus rinkoje.
Pristatydama nuo Rusijos embargo nukentėjusių sektorių perspektyvas I. Genytė-Pikčienė teigė, kad iki šių metų agro ūkis buvo Lietuvos stabilumo simbolis, padėjęs išlipti iš recesijos. Dabar, susidūrus su Rusijos draudimu, situacija apsivertė: šalies ūkis atsigauna, o žemės ūkiui ir maisto gamintojams kirstas skausmingas smūgis.
„Liūdniausia, kad kalbant apie segmentus daugiausia kliuvo gyvulininkystei, kuri buvo sulaukusi itin didelio valdžios dėmesio, nes buvo laikoma prioritetine. Gyvulininkystė duoda peno ilgesnės vertės grandinių kūrimui“, – kalbėjo specialistė.
Pasak jos, pavyzdžiui, kiaulininkystei šiemet suduotas net dvigubas smūgis – afrikinis kiaulių maras ir Rusijos embargas.
„Kalbant apie Europos Sąjungą, Rusijos embargas bendrai turi labai nedidelę įtaką. Tik 0,1 proc. viso eksporto sudaro eksportas į Rusiją. Europos Sąjunga nuskausminta nėra stipriai, tačiau tarp pažeidžiamų atskirose šalyse esame pirmoje vietoje“, – pabrėžė ekonomistė.
Vertinant visą Lietuvos eksportą ir reeksportą, Rusijos dalis čia užima 3,7 proc. Kalbant tik apie lietuviškos kilmės prekes – 0,9 proc.
Kalbant apie pieno produkcijos eksportą, Rusijai tekdavo apie 25,5 proc. viso eksporto, žalios mėsos – 25,1 proc., mėsos gaminių – 14,6 proc.
Vis dėlto visų šių prekių eksporto mažėjimas, išskyrus mėsos gaminius, pastebimas jau 2012–2013 m.
„Rusijos taikomi administraciniai apribojimai, eilės pasienyje natūraliai lėmė, kad lietuviai pradėjo dairytis perspektyvų kitose rinkose“, – tęsė banko analitikė.
Šaltinis: delfi.lt/www.lrt.lt