Pirmadienį į Klaipėdą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“, tapsiantis alternatyva vieninteliam dujų tiekėjui Rusijos „Gazprom“.
Taip Lietuva įgyvendino pirmąjį per nepriklausomybės laikotarpį didelį ir jos nepriklausomybei svarbų energetikos projektą.
Oficialioje „Independence“ sutikimo ceremonijoje dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, Latvijos premjerė Laimdota Straujuma, Estijos ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministrė Urve Palo, JAV Senato nariai, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir kitų užsienio šalių ambasadoriai, Europos Komisijos atstovai, ministrai ir Seimo nariai. Laivą pasitiks ir Lietuvos kariuomenės kariai.
Ekonomistai ir politikai teigia, kad SGD terminalas ne tik užtikrins šalies energetinę nepriklausomybę, bet ir sudarys sąlygas su „Gazprom“ derėtis dėl palankesnių dujų kainų. Be to, Europos Komisija sako, kad jei Rusija užsuktų dujas Baltijos regionui, SGD terminalas taptų garantu, jog Lietuva, Latvija ir Estija būtų aprūpintos dujomis.
Tuo tarpu „Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas neseniai teigė, kad SGD terminalas Lietuvos vartotojams kainuos brangiai: „Jei Lietuvos vartotojai nori mokėti daugiau tam, kad sumažintų savo priklausomybę, tai jų reikalas.“
Antradienį į Klaipėdą atplauks kitas laivas su terminalo bandymams skirtu kroviniu – 50 mln. kubų dujų, kurias tiekia Norvegijos „Statoil“.
SGD laivas iš dalies jau yra išbandytas – jis rugsėjo mėnesį iš Trinidado ir Tobago į Ispaniją pergabeno dujų krovinį.
Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ taip pat siekia iki 2016 metų pabaigos pastatyti dujų skirstymo stotį, kuri leistų SGD perkrauti į autodujovežius bei traukinius. Per plečiamą dujotiekį Klaipėda-Kuršėnai dujas bus galima gabenti į Latvijos Inčukalnio dujų saugyklą, kur Lietuva ketina saugoti iki 100 mln. kubų dujų.
Už SGD laivo nuomą per dieną „Klaipėdos nafta“ mokės 189 tūkst. JAV dolerių (apie 516,2 tūkst. litų), per metus – 68,9 mln. dolerių (188,172 mln. litų), o per 10 metų – 689 mln. dolerių (apie 1,881 mlrd. litų). Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“ ne tik nuomos laivą su įgula, bet ir teiks jo priežiūros ir operavimo paslaugas. Po dešimtmečio „Klaipėdos nafta“ laivą galės išpirkti, tačiau neatskleidžiama, už kokią sumą.
Minimalų kiekį dujų – 0,54 mlrd. kubų per metus – terminalui tieks Norvegijos „Statoil“, o dar 12 neįvardijamų tiekėjų tieks papildomą dujų kiekį, jei jo reikės. „Statoil“ dujų kaina priklausys nuo Didžiosios Britanijos dujų indekso – pastaruoju metu ji siekia 900–1000 litų už tūkstantį kubų, tačiau žiemą jos būna brangesnės.
350 mln. litų į terminalą investavo „Klaipėdos nafta“, o dar apie 130 mln. litų – Klaipėdos uosto direkcija. Terminalo krantinę už 120 mln. litų statė Latvijos BMGS, o 20 kilometrų ilgio jungiamąjį dujotiekį už 115 mln. litų baigia statyti „PPS Pipeline Systems“.
SGD terminalas oficialiai bus atidarytas gruodžio 3-iąją. Pirmaisiais metais jo pajėgumai sieks 1 mlrd. kubų, vėliau – 4 mlrd. kubų.
Šaltinis: lrt.lt