Kai naftos kainos krinta pašauto erelio greičiu, degalų kainos Lietuvoje leidžiasi lėtai lyg višta parašiutu. O vos padidėjusi žaliavos kaina benziną brangina žaibiškai. Ir tai vyksta šalyje, turinčioje naftos perdirbimo gamyklą.
Pasaulinės naftos kainos per pastarąjį pusmetį nukrito apie 30 proc., bet vairuotojai, pilantys benziną ir dyzeliną degalinėse, pokyčius į gerąją pusę jaučia anaiptol ne taip reikšmingai. Rinkos analitikų duomenimis, degalai Lietuvoje atpigo tik apie 6 proc.
Tuo metu didėjant bazinės žaliavos kainoms degalinėse naftos produktų kainos žaibiškai liuokteli aukštyn.
Kas išties lemia palyginti aukštą degalų kainą pingant naftai Lietuvoje, ant kurios žemės gaudžia galinga naftos produktų perdirbimo gamykla, aiškinosi „Lietuvos rytas“.
Skirtingi kainų matai
„Mes su tokiu reiškiniu kovojame jau daug metų. Kai tik pasaulio rinkose šokteli naftos kainos, didmenininkai mūsų įmones išsyk ima spausti brangindami degalus. O pastarąjį pusmetį nafta drastiškai pinga, tik degalinėse tai atsispindi gerokai kukliau.
O juk turime naftos perdirbimo gamyklą. Yra spėjimų, kad pajamomis iš pardavimo vidaus rinkoje ji gali remti savo produkcijos eksportą. Juk degalų kainos aplinkinėse šalyse – Lenkijoje ar Latvijoje – mažesnės, ką ir kalbėti apie Baltarusiją arba Rusiją“, – aštriai kalbėjo Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (NPPĮA) prezidentė Daiva Jokšienė atkreipė dėmesį, kad naftos, kaip bazinės žaliavos, kaina nėra tiesiogiai susijusi su jos gaminių – degalų – kainomis.
„Veikia naftos birža ir degalų kainų birža – pastaroji ir lemia bazinę degalų, benzino ir dyzelino didmeninę kainą. O mažmeninės kainos 50 proc. lemia fiksuoti mokesčiai – akcizas ir pridėtinės vertės mokestis“, – sakė D.Jokšienė.
Ji įsitikinusi, kad, atsižvelgiant į degalų kainodaros ypatumus, benzinas ir dyzelinas pastaruoju metu pinga tapačiai naftos kainai mažėjant.
D.Jokšienė neatmetė, kad dyzelinas artėjant žiemai gali pabrangti. Mat dalis dyzelino naudojama kaip kuras pastatams šildyti, todėl biržoje jo kaina žiemą šokteli į viršų.
Rinka – ne labdaros įstaiga
Kitaip nei prekiautojai naftos gaminiais mano Seimo narys, legendinis lenktynininkas Stasys Brundza.
Jo įsitikinimu, gudrauja ir Mažeikių naftos gamyklą valdanti lenkų kapitalo įmonė „Orlen Lietuva“, ir mažmenininkai, o dėl to kenčia degalų vartotojai.
„Suprantu, jog degalų kaina labai priklausoma nuo mokesčių, akcizų, bet keista matyti, jog naftai pingant žaliavos perdirbėjų Lietuvoje didmeninė kaina mažėja lėtai ar netgi kartais padidėja. Mažmenininkai taip pat gudrauja kaupdami atsargas ir, sulaukę patogios akimirkos, padidina antkainius“, – teigė parlamentaras automobilininkas.
Ekonomistas Raimondas Kuodis sakė, jog, pasaulinėms naftos kainoms ūgtelėjus, degalinės perkainoja sukauptus degalus ir taip uždirba, o pasaulinėms kainoms nukritus išparduoda sukauptus degalus senomis kainomis.
„Kapitalizme etikos reikėtų ieškoti su žiburiu.
Savo noru etika čia niekas nesidalija, nebent priverčiami arba jaučia, kad būti etiškiems apsimoka“, – taikliai rėžė jis.
Tyrė, bet nieko neatskleidė
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nemano, kad žaidžiant naftos ir jos produktų kainodaros skirtumais mulkinami vartotojai.
„Reiškinys, kai krintant naftos kainoms degalų kainos mažėja lėtai, o naftos kainai padidėjus mažmeninėje prekyboje degalai pabrangsta iškart, vadinamas „rocket and feather“ (išvertus iš anglų k. – raketos ir plunksnos) veiksniu.
Jungtinės Karalystės sąžiningos prekybos tarnyba pernai tyrė šį reiškinį. Tyrimai atlikti tiek lyginant santykį tarp mažmeninių ir didmeninių kainų, tiek naftos kainas su didmeninėmis.
Bet nerasta įrodymų, patvirtinančių, kad toks efektas egzistuoja Didžiosios Britanijos degalų rinkoje“, – pasakojo Konkurencijos tarybos atstovė Marija Grybauskienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad naftos ir degalų kainų santykį rinkoje nemažai lemia JAV dolerio kursas.
Nafta tarptautinėje rinkoje perkama doleriais, o litas nėra pririštas prie dolerio.
Todėl prekių ar paslaugų, perkamų doleriais, kaina litais priklauso nuo kasdien kintančio dolerio ir lito valiutų kurso.
Pastaruoju metu doleris stiprėjo. Tai reiškia, kad doleris ir savo ruožtu prekės bei paslaugos, perkamos doleriais, pabrango.
Būtina skatinti konkurenciją
Bet S.Brundzos įmantrūs išvedžiojimai neįtikino. Jis teigė neabejojantis, kad vartotojams deramai pasidžiaugti smarkiai smingančiomis naftos kainomis labiausiai trukdo būtent naftos didmenininkų monopolis.
„Nesąžininga teisintis vien rinkos dėsniais. Juk beveik visus degalus, parduodamus degalinėse, tiekia „Orlen Lietuva“. Jei rinka priklauso nuo vieno tiekėjo, kainos privalo būti reguliuojamos“, – įsitikinęs S.Brundza.
Jis neseniai pateikė Vyriausybei pasiūlymą, kad „PK Orlen“ į rinką tiekiamų gaminių – benzino ir dyzelino – kainą reguliuotų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Tokį sumanymą Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas pavadino netikusiu.
„Nėra jokio ekonominio pagrindo reguliuoti didmenines degalų kainas, kurios susidaro biržoje.
Apskritai reguliuojamos kainos anaiptol nebūtinai geros vartotojams. Pavyzdžiui, šildymo kainos reguliuojamos. Tačiau paklauskite vartotojo, ar jos jam atrodo mažos. Vargu ar išgirsite teigiamą atsakymą“, – sakė Ž.Šilėnas.
LLRI prezidentas dėl aukštų degalų kainų Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija, nelinkęs įmonės „Orlen Lietuva“ kaltinti tiesiogiai. Jo manymu, aukštą benzino ir dyzelino kainą mūsų šalyje lemia didesni, nei leidžiama ES, akcizo ir PVM mokesčiai.
Bet Ž.Šilėnas pripažįsta, kad degalų kainos Lietuvoje mažėtų, jei „Orlen Lietuva“ būtų išstumta iš monopolininko sosto.
„Tam yra tiktai vienas būdas – skatinti degalų importą. Bet norint atvežti daug konkurencingų naftos produktų, turi būti liberalizuota jų laikymo talpyklose tvarka. Dabar užsienyje leidžiama laikyti tik 30 proc. atsargų, talpyklų Lietuvoje nėra daug, degalų saugojimo kainos per didelės.
Kol neskatinsime konkurencijos, naftos kainų krytis benzino ir dyzelino smarkiau neatpigins“, – tvirtino LLRI prezidentas.
Benzinas A95 šiemet spalį Lietuvos degalinėse kainavo apie 4,52 lito už litrą. Dyzelino litro kaina tuo pat metu siekė apie 4,32 lito.
Šių metų lapkričio 11 d. vidutinė benzino A95 kaina siekė 4,33 lito, dyzelino – 4,15 lito už litrą.
Šį mėnesį naftos kaina tarptautinėje biržoje nukrito iki 82,34 JAV dolerio už barelį.
Kainodarą nulemia ir geopolitiniai pokyčiai
Mindaugas Linkaitis
„Orlen Lietuva“ atstovas
„Orlen Lietuva“ didmeninės kainos tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių naftos produktų kainų ir JAV dolerio bei euro kurso svyravimo (tai atsispindi agentūros „Platt’s“ indekse, naudojamame kainodarai).
Šiems veiksniams kintant, kinta ir didmeninė kaina. Be minėtų veiksnių, didmeninė kaina taip pat priklauso nuo to, kokia tuo metu yra degalų paklausa ir pasiūla, kokios sąnaudos tenka logistikai (gaminių pergabenimui).
Kaip didmeninė kaina gali kisti ateityje, spekuliuoti nenorime, nes, be minėtų dalykų, kainą paveikti gali ir geopolitinė padėtis.
Įmonės „Orlen Lietuva“, kaip gamintojos ir didmenininkės, įtaka mažmeninei degalų kainai yra ribota.“
Kiek už atlyginimą galite nusipirkti degalų?
Vidutinis JAV gyventojas už vidutinį mėnesinį į rankas gaunamą atlyginimą gali nusipirkti bemaž 3734 litrus degalų. Amerikiečiai tokį kiekį degalų gali nusipirkti dėl to, kad ten žemos benzino kainos ir dideli vidutiniai uždarbiai, kurie, perskaičiavus į eurus, siekia 2464 eurus.
Vidutinė amerikiečio pajamų perkamoji galia (prekių ir paslaugų kiekis, kurį galima įsigyti už tam tikrą pinigų sumą) yra daugiau kaip 9 kartus didesnė nei lietuvių.
Lietuviai už statistinį vidutinį 1832 litų, arba 530 eurų, atlyginimą tegali įpirkti 416 litrų degalų.
Kaimynai lenkai savo perkamąja galia amerikiečiams nusileidžia 7 kartus. Lenkijoje 95 markės benzino litras 2014 metų spalį kainavo 1,26 euro. 505 – tiek litrų degalų už savo vidutinį 635 eurų atlyginimą gali nusipirkti kaimynai.
Tyrimų bendrovė „Sedlak & Sedlak“, remdamasi Eurostato duomenimis, pateikia ir kitų valstybių palyginamuosius duomenis.
Vidutinis mėnesio atlyginimas Liuksemburge siekia 3664 eurus, 95 markės benzinas ten kainuoja 1,27 euro. Statistinis liuksemburgietis per mėnesį už savo atlyginimą gali nusipirkti 2885 litrus šio benzino.
Vokietijoje už vidutinį 2601 euro atlyginimą galima nusipirkti 1747 litrus 1,49 euro kainuojančio benzino. Graikai vidutiniškai uždirba 1434 eurus. Už juos jie gali įsipilti 956 litrus 1,50 euro kainuojančių degalų.
Slovakams, vidutiniškai uždirbantiems 704 eurus, pavyksta nusipirkti 476 litrus 1,48 euro kainuojančio benzino.
Reitingo uodegoje yra atsidūrusi Bulgarija. Vos 300 eurų atlyginimu turintis tenkintis bulgaras degalinėse randa 1,23 euro kainuojančius degalus. Už uždirbtus pinigus jis gali nusipirkti vos 244 litrus 95 markės benzino.
Pigiais degalais lepinamų Jungtinių Valstijų apžvalgininkai jau skaičiuoja, kokią naudą šaliai duos degalų kainų kritimas. JAV, palyginti su praėjusiais metais, kasdien sutaupys iki 187 mln. dolerių dėl sumažėjusių sąskaitų transporto bendrovėms ir prekių tiekėjams už degalus. Vidutinė amerikiečių šeima sutaupys apie 50 dolerių per mėnesį.
Šaltinis: Lrytas.lt/www.technologijos.lt