Briuselyje, Europos komitete diskusija dėl darbuotojų komandiravimo direktyvos

Briuselyje, Europos komitete diskusija dėl darbuotojų komandiravimo direktyvos

Praėjusią savaitę Europos Parlamento (EP) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas (EMPL) surengė diskusiją su nacionalinių parlamentų atstovais dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos 96/71/EB peržiūros. Komisijos pasiūlymą susitikime pristatė ES Užimtumo ir socialinių reikalų komisarė M.Thyssen.

Keičiant direktyvą siekiama reglamentuoti komandiruojamų darbuotojų veiklą. Esminis siūlomas direktyvos pokytis – komandiruojamiems darbuotojams turi būti mokamas toks pats atlyginimas. Taip pat siūloma jei komandiravimas tęsiasi daugiau nei dvejus metus, jam turi būti taikoma priimančios šalies darbo teisė.

M. Thyssen taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo pasiūlymu Komisija neišplečia Direktyvos galiojimo kelių transporto sektoriui, nes šiam sektoriui ir taip taikomi šiandien galiojančios direktyvos reikalavimai.

Kaip ir buvo galima tikėtis, diskusijos metu išryškėjo trys nuomonės. „Senosios“ Europos Sąjungos valstybės palaikė naująją tvarką. Visi remiantys Komisijos pasiūlymus pabrėžė socialiai atsakingos rinkos vertybes ir būtinybę užtikrinti sąžiningą konkurenciją, mokėti vienodus atlyginimus toje pačioje vietoje dirbantiems darbuotojams. „Naujosios“ šalys apeliavo, kad tai prieštarautų subsidiarumo principui. Jie akcentavo vidaus rinkos laisves, kaltino protekcionizmo protegavimu, ragino fokusuotis į taisyklių laikymosi užtikrinimą, piktinosi dėl priemonių neproporcingumo ir dėl „lengva ranka“ apeito vienuolikos šalių parlamentų protesto dėl naujosios tvarkos. Taip pat buvo nemaža dalis pasisakiusių, kurie iš dalies pritarė naujiems reikalavimams, tačiau turėjo savo pastabų.

Lietuvos nacionalinės vežėjų Asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas pastebėjo, kad nemažai parlamentarų nesigilino į subtilybes ir tiesiogiai siejo visas komandiravimo formas su „socialiniu dempingu“. Didžioji dalis pasisakymų, įskaitant komisarės, nekėlė abejonių dėl Direktyvos taikymo kelių transportui. E. Mikėnas teigė nenorįs kalbėti už kitas ūkio šakas, tačiau transporto sektoriui naujoji direktyva būtų itin žalinga. „Komandiruojamų darbuotojų veiklą reglamentuojančios taisyklės neturėtų būti taikomos transporto sektoriui dėl jo išskirtinai mobilaus darbo pobūdžio. Bendrųjų taisyklių taikymas transporto sektoriaus tarptautinių reisų vairuotojams, kiekvieną dieną teikiantiems paslaugos keliose skirtingose ES valstybėse narėse, yra nepagrįstas, neįgyvendinamas bei sukursiantis per didelę administracinę ir mokestinę naštą įmonėms bei atitinkamoms priežiūros institucijoms“,- transporto atstovus užgulsiančią naštą įžvelgė E. Mikėnas.

Slovakijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES tarybai, parlamento Europos reikalų komiteto pirmininkas Lubošas Blaha teigė, kad remia „vienodo atlyginimo už vienodą darbą toje pačioje vietoje“ principą, tačiau kaip slovakas mato nemažai dviprasmybių. Jis pastebėjo, kad VW gamykloje Vokietijoje darbininkas uždirba 4.700 eurų, tuo metu tokioje pat VW gamykloje Bratislavoje uždirbama 1.400 eurų. Jis liko nusivylęs, kad nekeliamas šis klausimas. Jo nuomone, Vienuolikos valstybių parlamentų „geltonųjų kortelių“ ignoravimas prieštarauja demokratijos principams. Komisija imasi istorinių pakeitimų, neturėdama jokių duomenų apie komandiravimą Europoje.

Prancūzijos atstovai akcentavo, kad didžioji dalis kandidatų Prancūzijos prezidento rinkimuose užsimena apie visišką komandiravimo draudimą, o tai būtų sienų tarp Rytų-Vakarų įtvirtinimas.

Latvijos atstovai teigė, kad didžioji dalis „socialinio dempingo“ problemos susijusi su teisės aktų pažeidimais ir nelegalia veikla. Todėl dėl Komisijos pasiūlymo kentės Rytų ir Vidurio Europos piliečiai tik dėl to, kad su savo pareigomis nesusitvarko Vakarų ES šalys. Lenkai mano, kad pažeidžiama ES sutartis ir ribojamos pagrindinės laisvės Vidaus rinkoje.

LR Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas pastebėjo, kad nepaisant to, kad ES deklaruoja sanglaudos tikslus, „naujosios“ ES šalys tolsta nuo „senųjų“. Jis išreiškė mintį, kad prancūzai tiesiog nesugeba nukonkuruoti geriau dirbančių kitų šalių atstovų ir imasi protekcionistinių veiksmų.

Įdomią mintį išreiškė ir Nyderlandų atstovas, kuris pastebėjo, kad nekeliamas klausimas, kuomet situacija būna atvirkštinė. Kaip pavyzdį jis pateikė Nyderlandų į Italiją komandiruojamo darbuotojo atlyginimą, kuris viršija Italijos darbuotojo atlyginimą?

Reziumuodamas įvykusią diskusiją, E. Mikėnas tikėjosi, kad sveikas protas nugalės ir kituose su šiuo klausimu susijusiuose darbiniuose susitikimuose bus atsižvelgta į įvairius aspektus. „Tai senųjų Europos Sąjungos šalių noras protekcionistiniais veiksmais apginti savo rinkas. Stojant į Europos Sąjungą buvo pasirašytos sutartys, kurios akivaizdžiai yra laužomos. 11 šalių parlamentai nepritarė tokiems direktyvos pokyčiams, tačiau Europos Komisija į tai neatsižvelgė. Tikimės, kad transporto sektoriui bus rodomas išskirtinis dėmesys dėl jo specifikos. O taip pat bus atsižvelgta į tarptautinių organizacijų, asociacijų, verslo struktūrų ir sveiko proto pastabas.“

Kartu su kitų šalių nacionalinėmis asociacijomis „Linava“ nepritaria naujajai direktyvai. Apie galimą grėsmę transporto sektoriui yra informuoti įvairių šalių Parlamentai. E. Mikėnas pastebi, kad dauguma Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojų gauna vakarų valstybėse numatytas minimalias pajamas. Vis tik naujieji reikalavimai itin apsunkintų įmonių administracijos darbą. Tai įrodė reikalavimai įvesti Vokietijoje ir Prancūzijoje. Jei analogiški reikalavimai, nugulę po ES direktyva, įsigalios ir kitose valstybėse, vežėjų išlaidos neišvengiamai didės, o konkurencingumas mažės.

Jūsų komentaras